piridoksinas [↗ piridinas], vitaminas B6.
|
||||
|
pirimidinas [↗ piridinas], heterociklinis junginys, kurio molekulės pagrindą sudaro nukleino rūgščių, tiamino, barbamilo ir kai kurių kt. junginių struktūrinis fragmentas; bespalviai kristalai piritas [gr. pyritēs (lithos) — ugninis akmuo], šviesiai geltonas mineralas, geležies disulfidas FeS2; labiausiai uolienose paplitęs sulfidas; sieros rūgšties žaliava. piro… [gr. pyr — ugnis], pirmoji sudurtinio žodžio dalis, rodanti sąryšį su kaitra, ugnimi, aukšta temperatūra, pvz., pirometras, piroelektra. pirochlòras [↗ piro… + gr. chlōros — gelsvai žalias], radioaktyvus mineralas, tantaloniobatas; niobio, torio, urano rūda. piroefèktas [↗ piro… + ↗ efektas] ↗ piroelektra. piroelektrà [↗ piro… + ↗ elektra], tolygiai kaitinamų arba šaldomų piroelektrikų įsielektrinimas. piroelèktrikas [↗ piro… + ↗ (di)elektrikas], kristalinis dielektrikas, kuris poliarizuojasi savaime, o jo poliarizacijos stiprumas kinta, kintant temperatūrai. pirofilitas [↗ piro… + gr. phyllon — lapas], mineralas, šviesus hidroaliumosilikatas, atsparus ugniai; apdailos akmuo. pirofòrai [↗ piro… + gr. phoros — nešantis], savaime užsidegantys metalų arba jų lydinių milteliai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai