Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Piroforinis

pirofòrinis [↗ piroforai], savaime užsidegantis.

Piroga

pirogà [pranc. pirogue < isp. piragua < karibų k.], Centr. ir P. Amerikos indėnų ir Okeanijos tautų ilga ir siaura valtis, turinti medinį karkasą, aptrauktą žieve arba oda, arba valtis, išskobta, išdeginta iš medžio kamieno.

Pirogalolas

pirogalòlas [↗ piro… + lot. galla — juodasis riešutas], org. junginys C6H3(OH)3; fenolis; bespalviai kristalai.

Pirogenizacija

pirogenizãcija [↗ piro… + gr. genos — gimimas] ↗ pirolizė.

Pirokatechinas

pirokatechinas [↗ piro… + ↗ katechu], org. junginys C6H4(OH)2; fenolis; bespalviai kristalai; randamas akacijos katechu sakuose.

Piroklastinis

piroklãstin‖is [↗ piro… + gr. klastos — sudaužytas], geol. ~ė medžiaga — vulkanų išsiveržimo metu susidariusių uolienų nuolaužų, nuotrupų, dulkių nuogulos.

Piroksenai

piroksènai [↗ piro… + gr. xenos — svetimas], mineralų grupė, dažn. magnio, kalcio, geležies, rečiau natrio, ličio, aliuminio metasilikatai.

Piroksenitas

piroksenitas, magminė ultrabazinė uoliena, susidariusi daugiausia iš piroksenų.

Piroksilinas

piroksilinas [↗ piro… + gr. xylon — (nukirstas) medis, mediena], sprogstamoji medžiaga; vienas celiuliozės nitratų (trinitroceliuliozė).

Pirolas

piròlas [gr. pyrrhos — ugniaspalvis + lot. oleum — aliejus], heterociklinis org. junginys (C2H2)2NH; bespalvis chloroformo kvapo skystis.