pirofòrinis [↗ piroforai], savaime užsidegantis.
|
||||
pirofòrinis [↗ piroforai], savaime užsidegantis. pirogà [pranc. pirogue < isp. piragua < karibų k.], Centr. ir P. Amerikos indėnų ir Okeanijos tautų ilga ir siaura valtis, turinti medinį karkasą, aptrauktą žieve arba oda, arba valtis, išskobta, išdeginta iš medžio kamieno. pirogalòlas [↗ piro… + lot. galla — juodasis riešutas], org. junginys C6H3(OH)3; fenolis; bespalviai kristalai. pirogenizãcija [↗ piro… + gr. genos — gimimas] ↗ pirolizė. pirokatechinas [↗ piro… + ↗ katechu], org. junginys C6H4(OH)2; fenolis; bespalviai kristalai; randamas akacijos katechu sakuose. piroklãstin‖is [↗ piro… + gr. klastos — sudaužytas], geol. ~ė medžiaga — vulkanų išsiveržimo metu susidariusių uolienų nuolaužų, nuotrupų, dulkių nuogulos. piroksènai [↗ piro… + gr. xenos — svetimas], mineralų grupė, dažn. magnio, kalcio, geležies, rečiau natrio, ličio, aliuminio metasilikatai. piroksenitas, magminė ultrabazinė uoliena, susidariusi daugiausia iš piroksenų. piroksilinas [↗ piro… + gr. xylon — (nukirstas) medis, mediena], sprogstamoji medžiaga; vienas celiuliozės nitratų (trinitroceliuliozė). piròlas [gr. pyrrhos — ugniaspalvis + lot. oleum — aliejus], heterociklinis org. junginys (C2H2)2NH; bespalvis chloroformo kvapo skystis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai