Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pjezoelektra

pjezoelektrà [↗ pjezo… + ↗ elektra], pjezoelektriko poliarizacija dėl mech. įtempimo arba mech. įtempimas dėl el. lauko poveikio.

Pjezoelektrikas

pjezoelèktrikas [↗ pjezo… + ↗ (di)elektrikas ], kristalinis dielektrikas, kuris nuo mech. įtempimo poliarizuojasi, o el. lauko veikiamas deformuojasi.

Pjezokvarcas

pjezokvárcas [↗ pjezo… + ↗ kvarcas], kvarco plokštelė, tam tikru būdu išpjauta iš kvarco kristalo; deformuojant plokštelę (tempiant, gniuždant), jos galuose atsiranda skirtingo ženklo el. krūviai (pjezoelektrinis efektas); kintamojo el. lauko veikiama plokštelė deformuojasi (atvirkštinis pjezoelektrinis efektas); vart. radiotechnikoje, ppr. dažniui stabilizuoti.

Pjezomagnetikas

pjezomagnètikas [↗ pjezo… + ↗ magnetikas], fiz. medžiaga, įmagnetėjanti dėl išorinio slėgio.

Pjezomagnetizmas

pjezomagnetizmas [↗ pjezo… + ↗ magnetizmas], antiferomagnetikų įsimagnetinimas dėl išorinio slėgio.

Pjezometras

pjezomètras [↗ pjezo… + ↗ …metras], įtaisas dujų, skysčių ir kietųjų kūnų tūriniam spūdumui matuoti.

Pjezometrinis

pjezomètrinis [↗ pjezo… + gr. metreō — matuoju], geol. susijęs su slegiamo požeminio vandens sluoksniu, pvz., Δ horizontas.

Placenta

placent‖à [lot. sklindis, paplotėlis]: 1. moters ir gyvūnų patelių organas, susidarantis nėštumo metu; per ~ą vyksta dujų ir maisto medžiagų apykaita tarp gemalo ir motinos organizmo; nuovala; 2. bot. žiedo mezginės vidinės dalies iškilimai, išaugos, klostės (sėklasosčiai), prie kurių prisitvirtina sėklapradžiai.

Placentiniai

placeñtiniai, aukštesnieji žinduoliai Eutheria; jų gemalas vystosi gimdoje; turi ↗ placentą (1).

Plackartė

plackártė [vok. Platzkarte < Platz — vieta + Karte — bilietas], vietaženklis — važiuojamojo bilieto papildomoji kortelė arba kvitas tam tikrai vietai užimti keleivinio traukinio vagone.