plafònas [pranc. plafond]: 1. lubų arba skliautų dalis, puošta tapytomis arba reljefinėmis kompozicijomis; 2. lubų arba sienų šviestuvas.
|
||||
plafònas [pranc. plafond]: 1. lubų arba skliautų dalis, puošta tapytomis arba reljefinėmis kompozicijomis; 2. lubų arba sienų šviestuvas. plagãlin‖is [lot. plagalis < gr. plagios — įstrižas], išvestinis; ~ės būna muz. dermės ir kadencijos, pvz., ~ė dermė (dermė, turinti kvartos intervalą tarp atramos tonų); ~ė kadencija (ją sudaro tonikos ir subdominantės akordai). plagiãtas [lot. plagiatus — pagrobtas], mokslo, literatūros, meno kūrinio, atradimo, išradimo ar racionalizacinio pasiūlymo autorystės (visos ar dalies) pasisavinimas. plagiãtorius [lot. plagiator — pagrobėjas], kas plagijuoja. plagijúoti [↗ plagiatas], pasisavinti mokslo, literatūros, meno kūrinio, atradimo, išradimo autorystę. plagioklãzai [gr. plagios — įžambus + klasis — lūžis], mineralų aliumosilikatų grupė, natrio-kalcio feldšpatai, sudarantys izomorfinę eilę nuo grynos natrio atmainos (albito) iki kalcio atmainos (anortito). plagiotropiz‖mas [plagios + ↗ tropizmas], augalo šoninių organų gebėjimas augti tam tikru kampu nuo vertikaliosios ašies; ~ą lemia dirgiklio kryptis (svoris, šviesos šaltinis). plakãtas [vok. Plakat < lot. placatum — pažymėjimas, liudijimas], grafikos žanras; agitacinis, reklaminis arba informacinis dailės kūrinys, kurio vaizdiniai elementai siejami su trumpu tekstu. plake [pranc. plaqué], metalo arba medžio dirbinys, padengtas plonomis tauraus metalo (aukso, sidabro) plokštelėmis. plakètė [pranc. plaquette]: 1. dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu vaizdu, ornamentu, įrašu; 2. daugiakampis medalis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai