pekùlijus [lot. peculium — nuosavybė, turtas], sen. Romoje — turtas, kurį familijos vadovas leisdavo savarankiškai naudoti nuo jo priklausomiems asmenims ir vergams, pasilikdamas nuosavybės teisę.
|
||||
Pekulijuspekùlijus [lot. peculium — nuosavybė, turtas], sen. Romoje — turtas, kurį familijos vadovas leisdavo savarankiškai naudoti nuo jo priklausomiems asmenims ir vergams, pasilikdamas nuosavybės teisę. Susiję žodžiai |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply