Perfektas

perfèktas [lot. perfectum — atliktas, tobulas], gr., lot., skr. ir kai kurių kt. kalbų veiksmažodinė forma, pažyminti, kad veiksmas baigėsi praeityje, o jo rezultatas trunka dabartyje; liet. kalboje ~ą atitinka esamasis atliktinis laikas, pvz., „esu pirkęs”.