Praktika

prãktika [gr. praktikos — veiklus]: 1. žmonių veikla, keičianti ir pertvarkanti gamtą, visuomenę; savitas žmogaus santykis su gamtiniu ir socialiniu pasauliu; 2. per ilgą laiką sukaupta kokio nors darbo patirtis ir įgūdžiai, pvz., dėstymo Δ; 3. psn. darbas pagal specialybę (dažn. gydytojo arba teisininko); 4. mokomojo proceso dalis — mokantis įgytų žinių įtvirtinimas, profesinių įgūdžių ugdymas, moksleivio, studento stažuotė įmonėje, įstaigoje.