prokurãtorius [lot. procurator — globėjas, valdytojas, patikėtinis]: 1. sen. Romoje — privatus ir valstybinis pareigūnas, ėjęs prievaizdo, ūkvedžio, teismo įgaliotinio, mokesčių rinkėjo, vietininko, imperatoriaus žemių valdytojo pareigas; 2. asmuo, teikęs teis. pagalbą asmenims ir atstovavęs jiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose; 3. Švedijos parlamento pareigūnas.
Leave a Reply