Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Reakcija

reãkcija [↗ re… + lot. actio — veiksmas]: 1. veiksmas, reiškinys, procesas, atsirandantis kaip atsakas į kurį nors poveikį; atoveikis; 2. būsenos (būklės), kokybės, sudėties kitimas, dažn. staigus, pvz., branduolinė Δ, cheminė Δ; 3. mech. vienodo didumo, bet priešingos krypties jėga negu kūną veikianti jėga; 4. organizmo arba jo dalių atoveikis į vidinius ar išorinius poveikius, dirgiklius; 5. eksperimentinis tyrimas biol., chem. arba fiz. veiksniais, pvz., alerginė Δ, imuninė Δ, eritrocitų nusėdimo greičio Δ; 6. pastangos išsaugoti arba grąžinti atgyvenusią socialinę tvarką, priešinimasis visuomenės pažangai; patys pažangos priešininkai.

Reakcingas

reakcingas, priešiškas pažangai.

Reakcinis

reãkcinis, priešiškas visam, kas pažangu; kontrrevoliucinis.

Reakcionierius

reakcioniẽrius [pranc. réactionnaire < lot. ↗ re… — prieš + actio — veiksmas], polit. reakcijos šalininkas; pažangos priešininkas.

Reaklimatizacija

reaklimatizãcija [↗ re… + ↗ aklimatizacija], įveisimas kokioje nors vietovėje augalų arba gyvūnų rūšių, kurios kadaise ten buvo paplitusios, bet vėliau išnyko.

Reaklimatizuoti

reaklimatizúoti, iš naujo įveisti išnykusias augalų arba gyvūnų rūšis.

Reaktansas

reaktánsas [vok. Reaktanz], reaktyvioji varža — el. grandinės varža, susidedanti iš induktyviosios ir talpinės varžos.

Reaktologija

reaktològija [↗ reakcija + ↗ …logija], tarybinė psichologijos kryptis, psichinius reiškinius aiškinusi organizmo reakcijų dinamika; kūrėjas K. Kornilovas.

Reaktoplastikas

reaktoplãstikas, termoreaktyvusis plastikas, kuris kaitinamas suminkštėja, o ataušęs sukietėja negrįžtamai.

Reaktorius

reãktorius [↗ re… + lot. actor — veikiantysis]: 1. fiz. (branduolinis Δ) —įrenginys, kuriame vyksta valdomoji sunkiųjų elementų branduolių dalijimosi arba lengvųjų elementų branduolių jungimosi (sintezės) reakcija; 2. chem. aparatas, kuriame vyksta chem. reakcija.