|
-> reãkcija [↗ re… + lot. actio — veiksmas]: 1. veiksmas, reiškinys, procesas, atsirandantis kaip atsakas į kurį nors poveikį; atoveikis; 2. būsenos (būklės), kokybės, sudėties kitimas, dažn. staigus, pvz., branduolinė Δ, cheminė Δ; 3. mech. vienodo didumo, bet priešingos krypties jėga negu kūną veikianti jėga; 4. organizmo arba jo dalių atoveikis į vidinius ar išorinius poveikius, dirgiklius; 5. eksperimentinis tyrimas biol., chem. arba fiz. veiksniais, pvz., alerginė Δ, imuninė Δ, eritrocitų nusėdimo greičio Δ; 6. pastangos išsaugoti arba grąžinti atgyvenusią socialinę tvarką, priešinimasis visuomenės pažangai; patys pažangos priešininkai.
reakcingas, priešiškas pažangai.
reãkcinis, priešiškas visam, kas pažangu; kontrrevoliucinis.
reakcioniẽrius [pranc. réactionnaire < lot. ↗ re… — prieš + actio — veiksmas], polit. reakcijos šalininkas; pažangos priešininkas.
-> reaklimatizãcija [↗ re… + ↗ aklimatizacija], įveisimas kokioje nors vietovėje augalų arba gyvūnų rūšių, kurios kadaise ten buvo paplitusios, bet vėliau išnyko.
reaklimatizúoti, iš naujo įveisti išnykusias augalų arba gyvūnų rūšis.
reaktánsas [vok. Reaktanz], reaktyvioji varža — el. grandinės varža, susidedanti iš induktyviosios ir talpinės varžos.
reaktològija [↗ reakcija + ↗ …logija], tarybinė psichologijos kryptis, psichinius reiškinius aiškinusi organizmo reakcijų dinamika; kūrėjas K. Kornilovas.
reaktoplãstikas, termoreaktyvusis plastikas, kuris kaitinamas suminkštėja, o ataušęs sukietėja negrįžtamai.
-> reãktorius [↗ re… + lot. actor — veikiantysis]: 1. fiz. (branduolinis Δ) —įrenginys, kuriame vyksta valdomoji sunkiųjų elementų branduolių dalijimosi arba lengvųjų elementų branduolių jungimosi (sintezės) reakcija; 2. chem. aparatas, kuriame vyksta chem. reakcija.
|
|
Naujausi komentarai