Terminai.lt

realistinis: 1. tikroviškas; 2. susijęs su realizmu.

realizm‖as [↗ realybė]: 1. meninio vaizdavimo tipas — esminių tikrovės (ypač žmogaus kasdieninio gyvenimo) reiškinių, gyvenimo raidos dėsningumų teisingas, objektyvus vaizdavimas, pagrįstas kūrėjo gyvenimo patirtimi, faktų stebėjimu ir jų analize, atitinkančia visuomenės pasiektą moksl. pažinimo lygį; 2. XIX a. II pusės ir XX a. literatūros, teatro ir dailės kryptis; ~ui būdinga tikroviškas burž. visuomenės, socialinių santykių, prieštaravimų, žmogaus kasdieninio gyvenimo, konfliktų su aplinka vaizdavimas, griežta kapitalizmo blogybių kritika; 3. žmogaus elgsenos ir pažiūrų tipas — dalykiškumas, praktiškumas, vadovavimasis blaiviu tikrovės reiškinių, faktų vertinimu; 4. vid. amžių idealistinės filosofijos kryptis, tvirtinusi, kad bendrybės (universalijos) egzistuoja savarankiškai, realiai, nuo sąmonės nepriklauso ir yra pirminės atskirybių atžvilgiu; 5. šiuolaikinės idealistinės filosofijos gnoseologinė koncepcija, pripažįstanti objektyvios realybės egzistavimą nepriklausomai nuo sąmonės.

realùs [lot. realis — daiktinis]: 1. tikras, egzistuojantis pasaulyje; 2. įgyvendinamas, įvykdomas; 3. praktiškas, atitinkantis tikrąją padėtį.

reanimãcija [↗ re… + lot. animatio — gaivinimas], staiga mirusio arba gyvybei pavojingoje būklėje esančio organizmo gaivinimas.

reanimãtorius, asmuo, darantis reanimaciją.