recèptoriai [lot. receptor — tas, kuris priima, gauna], fiziol. periferiniai nervo galai arba įtaisai dirginimams priimti.
|
||||
recèptoriai [lot. receptor — tas, kuris priima, gauna], fiziol. periferiniai nervo galai arba įtaisai dirginimams priimti. receptūrà [vok. Rezeptur < lot. recipio — priimu, imu]: 1. vaistų išrašymo ir pagaminimo taisyklių visuma; 2. kurių nors mišinių arba valgių gaminimo taisyklių visuma. recèsija [lot. recessio — atsitraukimas], gamybos smukimas arba jos augimo lėtėjimas. recesyvùmas [lot. recessus — atsitraukimas], biol. alelinių genų sąveika — vieno (recesyvinio) geno veikimą stelbia kitas (dominuojantis). recidỹvas [lot. recidivus — grįžtantis], kurio nors (ppr. negatyvaus) reiškinio pasikartojimas po to, kai jis atrodė jau pranykęs: 1. nuteisto asmens naujas nusikaltimas po nuteisimo; 2. jau praėjusios ligos pasikartojimas sveikstant arba pasveikus. recidyvistas, teistas asmuo, vėl padaręs nusikaltimą. recidyvizmas [recidivus], reiškinio kartojimasis. recipe [lot. paimk], įprasta recepto antraštė. recipieñtas [lot. recipiens (kilm. recipientis) — priimantis]: 1. chem. indas skysčiams ir dujoms imti; 2. žmogus (ligonis), kuriam perpilamas kraujas, transplantuojami audiniai ar organai. recirkuliãcija [↗ re… + ↗ cirkuliacija], daugiakartis visiškas arba dalinis dujų, skysčių, kietų medžiagų grąžinimas į technologinį procesą, aparatą, įrenginį. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai