recitãcija [lot. recitatio — skaitymas balsu], raiškus skaitymas, deklamacija.
|
||||
recitãcija [lot. recitatio — skaitymas balsu], raiškus skaitymas, deklamacija. rečitãlis [it. recital], vieno atlikėjo (solisto) koncertas. recitando [sk. rečitando; it. deklamuojant], muz. atlikimo pobūdis — kūrinys arba jo dalis atliekama rečitatyvu. recitãtorius [lot. recitator — skaitovas], asmuo, kuris raiškiai skaito, deklamuoja klausytojams. rečitatỹvas [it. recitativo < lot. recito — deklamuoju]: 1. muz. kūrinio teksto intonavimo būdas, panašus į kalbėjimą ir deklamaciją; 2. kalbėjimo, deklamavimo intonacijomis pagrįstas operos, oratorijos, kantatos epizodas. recitúoti [lot. recitare], raiškiai skaityti, deklamuoti klausytojams. redagúoti: 1. vadovauti spaudinio (žurnalo, laikraščio, leidinio, knygos) leidimui, tvarkyti jo turinį; 2. tikrinti ir taisyti spaudai rengiamą tekstą. redãkcija [pranc. rédaction < lot. redactus — sutvarkytas]: 1. rankraščio apdorojimas, parengimas spaudai; 2. vadovavimas leidiniui, jo turinio patvirtinimas; 3. sutvarkytas, apdorotas tekstas; 4. lit. kūrinio variantai, atsiradę, kūrinį rašant arba redaguojant; 5. minties reiškimo forma, formulavimas; 6. žmonių kolektyvas, rengiantis leidinį arba leidinius, tekstą spaudai, radijui, televizijai; 7. patalpa, kurioje dirba toks kolektyvas. redãkcinis, susijęs su redakcija, redagavimu. redãktorius [pranc. rédacteur < lot. redactus — sutvarkytas]: 1. leidinio (knygos, žurnalo, laikraščio, enciklopedijos) vadovas (vyriausiasis Δ, atsakingasis Δ), patvirtinantis jo turinį; 2. asmuo, taisantis, tvarkantis kokį nors tekstą (mokslinis Δ, techninis Δ), jo iliustracijas (meninis Δ). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai