reductio ad absurdum [sk. redukcijo ad absurdum; lot.], privedimas prie nesąmonės; būdas įrodyti, kad kuri nors tezė yra klaidinga: jeigu iš tezės išplaukia aiškiai klaidingi, absurdiški teiginiai, tai ir pati tezė yra klaidinga.
|
||||
reductio ad absurdum [sk. redukcijo ad absurdum; lot.], privedimas prie nesąmonės; būdas įrodyti, kad kuri nors tezė yra klaidinga: jeigu iš tezės išplaukia aiškiai klaidingi, absurdiški teiginiai, tai ir pati tezė yra klaidinga. redùkcija [lot. reductio — grąžinimas], sumažėjimas, sumažinimas, susilpnėjimas, susilpninimas, supaprastinimas, susigrąžinimas, sunykimas, pertvarkymas, apribojimas, pašalinimas: 1. kai kurių Europos monarchų žemių, kurias jie buvo atidavę stambiesiems feodalams, susigrąžinimas XVI— XVII a.; 2. chem. reakcija, per kurią medžiaga prisijungia elektronus; 3. deguonies atėmimas iš chem. junginių; 4. sudėtingo gamybinio proceso supaprastinimas; 5. kurso arba kainų kritimas biržoje; 6. dujų arba skysčio slėgio mažinimas tam tikru įtaisu (reduktoriumi); 7. chromosomų skaičiaus sumažėjimas per pusę; įvyksta ląstelės mejozinio dalijimosi metu; 8. biol. organų arba jų dalių visiškas arba dalinis sunykimas dėl funkcijos praradimo; 9. med. kūno dalies atitaisymas, kitaip ↗ repozicija; 10. lingv. garsų nykimas arba jų kiekybinis ar kokybinis susilpnėjimas, pvz., žemaičių „suk” vietoj lit. kalbos „suka”; 11. muz. kūrinio partitūros pertvarkymas mažesniam balsų arba instrumentų skaičiui. redukcionizmas [lot. reductio — grąžinimas, atstatymas], filos. pažiūra, skelbianti, kad sudėtingi procesai, reiškiniai paaiškinami, juos supaprastinant, suskaldant į paprastesnius. redùktas [lot. reductus — perduotas], mat. grandininės trupmenos dalis, išreikšta nesuprastinama trupmena. redùktorius [lot. reductor — grąžintojas]: 1. mechanizmas, kuris, perduodamas sukimosi judesį, sumažina jo sukimosi dažnį ir padidina sukimo momentą; 2. įtaisas dujų arba skysčių slėgiui sumažinti ir palaikyti; 3. chem. medžiaga, atiduodanti elektronus. redukúotas [lot. reduco — grąžinu, atstumiu atgal]: 1. sumažėjęs, sunykęs, nusilpęs; 2. lingv. silpniau tariamas, pvz., Δ balsis. redukúoti [lot. reducere — grąžinti, nuvesti], sumažinti, sumažėti, susilpninti, susilpnėti, supaprastinti, susigrąžinti, sunykti, pertvarkyti, apriboti, pašalinti. reduplikãcija [lot. reduplicatio — sudvigubinimas]: 1. lingv. žodžio arba jo dalies pakartojimas, sudvejinimas, pvz., „kartkartėmis”, „kukū”; 2. med. atminties sutrikimas, kuris reiškiasi pergyventų įvykių dvejinimu; 3. ↗ replikacija. reedukãcija [↗ re… + ↗ edukacija], perauklėjimas, išmokimas (išmokymas) iš naujo ko nors pamiršta, prarasta. reemigrãcija [↗ re… + ↗ emigracija], grįžimas į tėvynę iš emigracijos. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai