refleksyv‖ùs [lot. reflexio — grįžimas atgal], žymintis objekto santykį su pačiu savimi, pvz., binariniai lygybės, tapatybės, panašumo sąryšiai (lygus, tapatus sau pačiam, panašus pats į save) yra ~ūs.
|
||||
refleksyv‖ùs [lot. reflexio — grįžimas atgal], žymintis objekto santykį su pačiu savimi, pvz., binariniai lygybės, tapatybės, panašumo sąryšiai (lygus, tapatus sau pačiam, panašus pats į save) yra ~ūs. reflektomètras [lot. reflecto – atspindžiu + ↗… metras], prietaisas šviesą atspindinčio paviršiaus atspindžio koeficientui matuoti. reflèktorius [lot. reflecto – atspindžiu]: 1. metalinis arba stiklinis įgaubtasis veidrodis šviesai koncentruoti; vart. prožektoriams, teleskopams, heliokoncentratoriams; 2. kryptinės antenos elementas (laidas, metalinis stiebas, diskas), esantis už pagr. spindulio; vart. priimamai arba spinduliuojamai elektromagnetinei energijai koncentruoti; 3. medžiagos, pvz., grafito, sluoksnis, atspindintis branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos neutronus; 4. teleskopas, kuris dangaus objektų šviesą surenka pagrindiniu paraboloidiniu arba sferiniu veidrodžiu (objektyvu); veidrodinis teleskopas. reflektúoti [lot. reflectere – atspindėti]: 1. atspindėti, atmušti; 2. susikaupus mąstyti. refliãcija [lot. reflatio – išsipūtimas], kainos, kuri buvo mažesnė už produkcijos savikainą, laipsniškas didinimas. refòrma [pranc. réforme – lot. reformo – pertvarkau]: 1. pertvarkymas, pakeitimas; 2. visuomeninio gyvenimo (valdymo formų, institutų, įstaigų) pertvarkymas, pakeitimas, nekeičiant esamos socialinės struktūros pagrindų. reformãcija [lot. reformatio – pertvarkymas], V. ir Centr. Europoje XVI a. platus visuomeninis politinis ir ideologinis antifeodalinio pobūdžio judėjimas prieš katalikų bažnyčią; davė pradžią protestantizmui. reformãtai [lot. reformatus – pertvarkytas, perdirbtas]: 1. evangelikai ∆ – kalvinizmo išpažinėjai; 2. pranciškonų ordino šaka, gyvavusi XVI–XIX a. (vėliau susijungė su bernardinais). reformatio in peius [sk. reformacijo in pejus; lot.], apskųsto teismo sprendimo pakeitimas (aukštesnėje instancijoje) skundėjo nenaudai. reformãtorius [lot. reformator], pertvarkytojas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai