Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Refleksyvus

refleksyv‖ùs [lot. reflexio — grįžimas atgal], žymintis objekto santykį su pačiu savimi, pvz., binariniai lygybės, tapatybės, panašumo sąryšiai (lygus, tapatus sau pačiam, panašus pats į save) yra ~ūs.

Reflektometras

reflektomètras [lot. reflecto – atspindžiu + ↗… metras], prietaisas šviesą atspindinčio paviršiaus atspindžio koeficientui matuoti.

Reflektorius

reflèktorius [lot. reflecto – atspindžiu]: 1. metalinis arba stiklinis įgaubtasis veidrodis šviesai koncentruoti; vart. prožektoriams, teleskopams, heliokoncentratoriams; 2. kryptinės antenos elementas (laidas, metalinis stiebas, diskas), esantis už pagr. spindulio; vart. priimamai arba spinduliuojamai elektromagnetinei energijai koncentruoti; 3. medžiagos, pvz., grafito, sluoksnis, atspindintis branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos neutronus; 4. teleskopas, kuris dangaus objektų šviesą surenka pagrindiniu paraboloidiniu arba sferiniu veidrodžiu (objektyvu); veidrodinis teleskopas.

Reflektuoti

reflektúoti [lot. reflectere – atspindėti]: 1. atspindėti, atmušti; 2. susikaupus mąstyti.

Refliacija

refliãcija [lot. reflatio – išsipūtimas], kainos, kuri buvo mažesnė už produkcijos savikainą, laipsniškas didinimas.

Reforma

refòrma [pranc. réforme – lot. reformo – pertvarkau]: 1. pertvarkymas, pakeitimas; 2. visuomeninio gyvenimo (valdymo formų, institutų, įstaigų) pertvarkymas, pakeitimas, nekeičiant esamos socialinės struktūros pagrindų.

Reformacija

reformãcija [lot. reformatio – pertvarkymas], V. ir Centr. Europoje XVI a. platus visuomeninis politinis ir ideologinis antifeodalinio pobūdžio judėjimas prieš katalikų bažnyčią; davė pradžią protestantizmui.

Reformatai

reformãtai [lot. reformatus – pertvarkytas, perdirbtas]: 1. evangelikai ∆ – kalvinizmo išpažinėjai; 2. pranciškonų ordino šaka, gyvavusi XVI–XIX a. (vėliau susijungė su bernardinais).

Reformatio in peius

reformatio in peius [sk. reformacijo in pejus; lot.], apskųsto teismo sprendimo pakeitimas (aukštesnėje instancijoje) skundėjo nenaudai.

Reformatorius

reformãtorius [lot. reformator], pertvarkytojas.