Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Regionalizmas

regionalìzmas [lot. regionalis – sritinis] ↗ regionizmas.

Regionarinis

regionãrin‖is [< lot. regio – sritis], med. ↗ regionalinis (2).

Regionas

regiònas [lot. regio (kilm. regionis) – kraštas, sritis]: 1. didelis savitas terit. vienetas (gamtinis, ekonominis, politinis); 2. geogr. kurio nors krašto, srities, rajono landšaftų kompleksas.

Regioninis

regiòninis [↗ regionas], susijęs su kuria nors sritimi, šalimi ar keliomis gretimomis šalimis.

Regionizmas

regionìzmas [↗ regionas]: 1. tendencija labiau rūpintis savo regiono negu visos šalies interesais; 2. politinė ir socialinė doktrina, kurios principas – sudaryti šalyje ekonomines, kultūrines, politines sąlygas, palankias vien tam tikroms regioninėms visuomenės grupėms; 3. tarptautinės politikos doktrina, kuria siekiama padėti atsirasti ypatingiems ryšiams tarp tam tikro regiono šalių; 4. XX a. architektūros krypčių stilistinės apraiškos, turinčios sąsajų su regiono architektūros tradicijomis; 5. XX a. 4—5 dešimtmečio JAV tapybos kryptis; būdinga JAV gyvensenos apologizacija, siužetiškumas, natūralistiniai elementai.

Registracija

registrãcija [lot. registrum — įtraukta, įrašyta]: 1. ko nors surašymas, įrašymas į sąrašus, knygas; 2. reiškinių, faktų užrašymas apskaitai arba tam, kad jiems būtų galima suteikti teisėtumą.

Registras

registras [lot. registrum — sąrašas]: 1. sąrašas, rodyklė, apskaitos dokumentas, turintis teisinę galią; 2. jūrų laivyno klasifikacinė bendrovė, suteikianti klasę laivams; 3. žmogaus balso arba muz. instrumento diapazono dalis; apima artimus pagal aukštį, panašaus tembro, dažnai ir panašiu būdu išgaunamus garsus; 4. klavišinio muz. instrumento (akordeono, klavesino) garso jėgos ir tembro keitimo įtaisas; 5. panašios konstrukcijos ir panašaus tembro vargonų vamzdžių grupė; 6. skaitmeninės skaičiavimo mašinos operacinis įtaisas dvejetainei informacijai įrašyti, trumpai įsiminti, kai kurioms elementariosioms operacijoms atlikti; 7. kai kurių mašinų ir prietaisų reguliatorius arba skaitiklis.

Registratorius

registrãtorius [lot. registrator — raštininkas]: 1. asmuo, tvarkantis įstaigoje gaunamus ir siunčiamus raštus; 2. automatikos įrenginys, informacijos nešiklyje rašantis stebimus reiškinius, matavimų arba skaičiavimų rezultatus, ryšių kanalais atsiųstus pranešimus.

Registratūra

registratūrà [↗ registracija], įstaigos skyrius, kuriame kas nors registruojama.

Registruoti

registrúoti: 1. užrašyti, įrašyti į sąrašą; 2. užrašinėti faktus, reiškinius, stebėjimus.