regionalìzmas [lot. regionalis – sritinis] ↗ regionizmas.
|
||||
regionalìzmas [lot. regionalis – sritinis] ↗ regionizmas. regionãrin‖is [< lot. regio – sritis], med. ↗ regionalinis (2). regiònas [lot. regio (kilm. regionis) – kraštas, sritis]: 1. didelis savitas terit. vienetas (gamtinis, ekonominis, politinis); 2. geogr. kurio nors krašto, srities, rajono landšaftų kompleksas. regiòninis [↗ regionas], susijęs su kuria nors sritimi, šalimi ar keliomis gretimomis šalimis. regionìzmas [↗ regionas]: 1. tendencija labiau rūpintis savo regiono negu visos šalies interesais; 2. politinė ir socialinė doktrina, kurios principas – sudaryti šalyje ekonomines, kultūrines, politines sąlygas, palankias vien tam tikroms regioninėms visuomenės grupėms; 3. tarptautinės politikos doktrina, kuria siekiama padėti atsirasti ypatingiems ryšiams tarp tam tikro regiono šalių; 4. XX a. architektūros krypčių stilistinės apraiškos, turinčios sąsajų su regiono architektūros tradicijomis; 5. XX a. 4—5 dešimtmečio JAV tapybos kryptis; būdinga JAV gyvensenos apologizacija, siužetiškumas, natūralistiniai elementai. registrãcija [lot. registrum — įtraukta, įrašyta]: 1. ko nors surašymas, įrašymas į sąrašus, knygas; 2. reiškinių, faktų užrašymas apskaitai arba tam, kad jiems būtų galima suteikti teisėtumą. registras [lot. registrum — sąrašas]: 1. sąrašas, rodyklė, apskaitos dokumentas, turintis teisinę galią; 2. jūrų laivyno klasifikacinė bendrovė, suteikianti klasę laivams; 3. žmogaus balso arba muz. instrumento diapazono dalis; apima artimus pagal aukštį, panašaus tembro, dažnai ir panašiu būdu išgaunamus garsus; 4. klavišinio muz. instrumento (akordeono, klavesino) garso jėgos ir tembro keitimo įtaisas; 5. panašios konstrukcijos ir panašaus tembro vargonų vamzdžių grupė; 6. skaitmeninės skaičiavimo mašinos operacinis įtaisas dvejetainei informacijai įrašyti, trumpai įsiminti, kai kurioms elementariosioms operacijoms atlikti; 7. kai kurių mašinų ir prietaisų reguliatorius arba skaitiklis. registrãtorius [lot. registrator — raštininkas]: 1. asmuo, tvarkantis įstaigoje gaunamus ir siunčiamus raštus; 2. automatikos įrenginys, informacijos nešiklyje rašantis stebimus reiškinius, matavimų arba skaičiavimų rezultatus, ryšių kanalais atsiųstus pranešimus. registratūrà [↗ registracija], įstaigos skyrius, kuriame kas nors registruojama. registrúoti: 1. užrašyti, įrašyti į sąrašą; 2. užrašinėti faktus, reiškinius, stebėjimus. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai