|
-> regrèsija [lot. regresio — judėjimas atgal]: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio vidurkio priklausomybės nuo kt. dydžio (kelių dydžių) išraiška; 2. posakis, kurio antroje pusėje tais pačiais (ar panašiais) žodžiais reiškiama priešinga mintis, negu pirmoje, pvz., „valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume“; 3. lingv. tarimo ypatybė — grįžimas prie anksčiau buvusio tarimo, pvz., pranc. žodyje „ours“ kartais girdimas; 4. geol. ilgalaikis jūros vandens atsitraukimas nuo krantų; jūros Δ; 5. nematomojo (latentinio) atvaizdo savaiminis išnykimas, ilgai laikant eksponuotą, bet neryškintą fot. medžiagą.
regrèsinis, susijęs su regresu, regresija.
regresúoti, smukti, menkėti, nykti, trauktis, daryti regresą.
regresỹvin‖is: 1. ↗ regresyvus; 2. veikiantis atbuline kryptimi, atgal, pvz., ~ė asimiliacija (asimiliuojantysis garsas stovi po asimiliuojamojo).
-> regresyvùs, susijęs su regresu, vedantis į jį, nepažangus.
règtaimas [angl. ragtime < rag — ištrauka, dalis + time — laikas, tempas], pramoginės (fortepijono) muzikos stilius, grindžiamas JAV negrų šokių muzikos melodijomis; būdinga sinkopinis ritmas.
règula [lot.], taisyklė, nuostatas.
reguliãcija [lot. regulo — tvarkau, nukreipiu], norimos, reikiamos būsenos, režimo, padėties, tvarkos su(si)darymas, at(si)kūrimas, reguliavimas(is).
reguliarùs [lot. regularis — taisyklingas], tolygiai ir taisyklingai vykstantis, pasikartojantis; taisyklingas, pagrįstas taisyklėmis, dėsniais, sistema; turintis pastovią organizaciją, nuolatinis.
-> reguliãtorius [lot. regulo — tvarkau]: 1. įrenginys, automatiškai pagal nustatytą dėsnį keičiantis reguliuojamąjį parametrą, procesą; 2. reiškinys arba jėga, reguliuojanti tam tikrą sritį, suteikianti kokiam dalykui tvarkos, taisyklingumo.
|
|
Naujausi komentarai