Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Rektifikatorius

rektifikãtorius, rektifikacijos kolona — aparatas, kuriame rektifikuojami skysčiai.

Rektifikuoti

rektifikúoti [lot. rectificare — taisyti], suskirstyti mišinį į sudėtines dalis pagal jų virimo temperatūrą.

Rektoratas

rektorãtas [lot. rectoratus]: 1. universiteto arba kitos aukštosios mokyklos vadovybė; 2. tos vadovybės darbo patalpos.

Rektorius

rèktorius [lot. rector — valdytojas]: 1. universiteto ir kai kurių kitų aukštųjų mokyklų vadovas; 2. Prancūzijoje — švietimo apygardos vadovas; 3. renesanso laikų vyresnysis mokytojas arba daugiaklasės mokyklos vadovas; 4. kai kuriose šalyse — mokyklos vadovas, vedėjas.

Rektoskopija

rektoskòpija [lot. rectum — tiesioji žarna + ↗ …skopija], tiesiosios žarnos vidinio paviršiaus arba ertmės apžiūra rektoskopu.

Rekuperacija

rekuperãcija [lot. recuperatio — atgavimas, grąžinimas], technologiniam procesui vartojamos medžiagos arba energijos dalies grąžinimas pakartotiniam vartojimui.

Rekuperatorius

rekuperãtorius [lot. recuperator — atgavėjas, grąžintojas], paviršinis šilumokaitis, vartojantis išleidžiamų dujų šilumą.

Rekurentinis

rekureñtin‖is [lot. recurrens (kilm. recurrentis) — grįžtantis], mat. grįžtamasis, pvz., ~ė seka (seka, kurios kiekvienas narys, pradedant nuo tam tikro, reiškiami prieš jį einančiais nariais).

Rekviem

rèkviem ↗ requiem.

Rekvirentas

rekvireñtas [lot. requirens (kilm. requirentis) — reikalaujantis], vekselio laikytojas, kuris kreipiasi į notarą, reikalaudamas tą vekselį protestuoti.