rekvizicija [lot. requisitio — reikalavimas], priverstinis atlygintinis asmens turto paėmimas valst. organo nutarimu.
|
||||
rekvizicija [lot. requisitio — reikalavimas], priverstinis atlygintinis asmens turto paėmimas valst. organo nutarimu. rekvizitas [lot. requisitum — kas reikalaujama]: 1. įstatymo nustatytas privalomas tam tikrų dokumentų turinio elementas, dėl kurio nebuvimo dokumentas negalioja; 2. daiktai (tikri ir butaforiniai), vart. teatro vaidinime. rekvizitorius, valdininkas, atliekantis rekviziciją. rekvizúoti, paimti asmens turtą valst. organo nutarimu. relaksãcija [lot. relaxatio — susilpnėjimas]: 1. atsipalaidavimas, nusiraminimas, susilpnėjimas; 2. fizikinės sistemos pusiausvyros nusistojimas po jos pusiausvyros sutrikdymo; 3. skersaruožių raumenų atsipalaidavimas arba staigus jų tonuso sumažėjimas. relaksántai [lot. relaxans (kilm. relaxantis) — atpalaiduojantis, susilpninantis], vaistai, silpninantys skersaruožių raumenų tonusą. relaksopèdija [lot. relaxo — paleidžiu, susilpninu + gr. paideia — mokymas], mokymas, panaudojant raumenų relaksaciją ir autogeninę treniruotę. rele [pranc. relais], automatikos įtaisas elektrinės, pneumatinės, optinės grandinės būsenai diskretiškai keisti pagal užduoties įėjimo poveikį. relevántinis [angl. relevant < lot. relevans (kilm. relevantis) — sumažinantis], lingv. svarbus, reikšmingas, atskiriantis kalbinius vienetus vienus nuo kitų. relevantiškùmas, prasminis atitikimas tarp informacijos paklausos ir gauto pranešimo. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai