relevé [sk. relevė < pranc. relever — pakelti], klasikinio šokio judesiai: pasistiebimas arba kojos ištiesimas 90°, 45° kampu.
|
||||
relevé [sk. relevė < pranc. relever — pakelti], klasikinio šokio judesiai: pasistiebimas arba kojos ištiesimas 90°, 45° kampu. reliãcinis, lingv. išreiškiantis santykius tarp žodžių. reliacionizmas [lot. relatio — santykis], filos. pažiūra, kad tikrasis moksl. pažinimo objektas yra daiktų, reiškinių santykiai, ryšiai, o ne jie patys. reliatyvistin‖is [lot. relativus— santykinis], susijęs su greičiu, artimu šviesos greičiui tuštumoje; pvz., ~iai reiškiniai (atsiranda, kai kūnai juda greičiu, artimu šviesos greičiui tuštumoje). reliatyvizmas [lot. relativus — santykinis], metodologinis principas, absoliutinantis pažinimo, vertybių, tikrovės kintamumą, sąlygiškumą ir neigiantis daiktų, reiškinių pastovumą, žinių perimamumą. reliatyvùs [relativus], santykinis, neabsoliutus. religija [lot. religio — pamaldumas, nuolankumas, šventumas], tikėjimas, kad egzistuojančios antgamtinės jėgos (dievas arba dievai, dvasios); tikyba ir su ja susiję kulto veiksmai, apeigos, organizacijos. religingas, tikintis, persiėmęs religija, pamaldus, religinis, susijęs su religija, tikybinis. religioso [sk. relidžozo; it.], muz. pamaldžiai, nuolankiai. reliktas [lot. relictus — paliktas], iš senovės išlikęs daiktas, reiškinys arba organizmų rūšis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai