renegãtas [lot. renegatus < renego – neigiu, išsižadu], žmogus, atsisakęs savo pažiūrų, išdavęs savo įsitikinimus, idealus, susidėjęs su priešais; persimetėlis, išdavikas.
|
||||
|
renegatỹstė [↗ renegatas], įsitikinimų pakeitimas priešingais; apsimetimas, išdavystė. renesánsas [pranc. renaissance – atgimimas]: 1. V. ir Vid. Europos šalių kultūros ir visuomeninės minties epocha XIV–XVI a., kuriai būdinga ryškus mokslo ir meno pakilimas, jų pasaulietinimo tendencijos, vadavimasis iš bažnyčios ideologinio ir moralinio diktato, visuomeninės minties racionalėjimas, antikos kultūros tradicijų gaivinimas ir didelis dėmesys žmogaus asmenybei (humanizmo pasaulėžiūra); 2*. atgimimas, atsinaujinimas, suklestėjimas. renètas [pranc. reinette], žieminių obelų veislių grupė. rengà [< jap.], japonų klasikinės poezijos rūšis – eilėraščių grandinė. reninas [lot. ren – inkstas], peptidazių klasės fermentas; sintetinasi inkstuose; padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį. rènis [pagal Reino (lot. Rhenus) upės pavadinimą], chem. elementas Re, atom. Nr. 75; metalas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: R |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | renklòdas [pranc. reine-Claude], slyvų veislių grupė. renome [pranc. renommée], apie žmogų susidariusi nuomonė, jo reputacija; išgarsėjimas. renovãcija [lot. renovatio], atnaujinimas, atkūrimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai