Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Radiodroma

radiodromà [↗ radio… + gr. dromos — kelias], trajektorija, kuria lėktuvas skrenda pagal radijo kompasą radijo stoties linkui.

Radioelektronika

radioelektrònika [↗ radio(technika) + ↗ elektronika], mokslo ir technikos šakos, tiriančios elektromagnetinių bangų naudojimą informacijai perduoti, priimti ir apdoroti, elektromagnetinės energijos generavimą ir vartojimą technologiniuose procesuose.

Radiofikacija

radiofikãcija [↗ radio… + lot. facio — darau]: 1. tam tikrą teritoriją apimančio ryšių tinklo, susidedančio iš radijo stočių, imtuvų ir kt. įrenginių, įrengimas ir plėtojimas; 2. radijo ryšio įtaisymas (įrengimas) objekte (transporto priemonėje, pastate, įstaigoje, įmonėje).

Radiofikuoti

radiofikúoti, vykdyti radiofikacija.

Radiofizika

radiofizika [↗ radio… + ↗ fizika], mokslas, tiriantis radijo dažnio virpesių ir bangų žadinimą, stiprinimo, sklidimo, priėmimo fiz. procesus, virpesių ir bangų sąveiką su krūvininkais vakuume, dujose, kietuosiuose kūnuose.

Radiofonas

radiofònas [↗ radio… + gr. phōnē — garsas], įstaiga, iš kurios perduodama radijo programa.

Radiofonija

radiofònija: 1. garso signalų transliavimas radijo bangomis; 2. radijo programos transliavimo technikos sritis, nagrinėjanti muz. transliavimo būdus.

Radiogalaktika

radiogalãktika [↗ radio… + ↗ galaktika], galaktika, labai stipriai (100—1000 kartų ir daugiau už normalią galaktiką) spinduliuojanti radijo bangas.

Radiogoniometras

radiogoniomètras [↗ radio… + ↗ goniometras], antenų sistema, kurios kryptingumo diagramą galima pasukti bet kokiu kampu, nejudinant pačių antenų, tik sukant ieškiklio ritę; naud. kaip paprasčiausių radiopelengatorių antenų sistema.

Radiografija

radiogrãfija [↗ radio… + ↗ …grafija]: 1. metodas, kuriuo objektai, pvz., gaminiai, mineralai, tiriami jonizuojančiajam spinduliavimui jautriomis fot. medžiagomis; 2. ↗ radiograma (2).