R | Terminai.lt

Rezervas

rezèrvas [pranc. réserve < lot. reservo — atidedu, palieku]: 1. atsarga, vart. prireikus, pvz., žaliavų Δ; 2. šaltinis, iš kur papildomai imamos naujos jėgos; 3. ginkluotos kovos metu — mūšiuose nedalyvaujanti kariuomenės dalis, palikta vado žinioje; 4. karo prievolininkai, kurie gali būti pašaukti kar. pratyboms arba paskelbus karą; 5. platus griovys šalia pylimo vandeniui nuleisti; padaromas, kasant gruntą pylimui.

Rezervatas

rezervãtas [lot. reservus — išsaugotas]: 1. teritorija (arba akvatorija), kur gamtos turtų išlaikymo ir gausinimo arba mokslo tikslais valstybės įstatymų nustatytu režimu saugomas visas gamtos kompleksas; 2. ↗ rezervacija.

Rezervažas

rezervãžas [pranc. réservage < lot. reservo — išsaugau]: 1. grafikos technika (oforto atmaina): klišė daroma iš metalo plokštės; atspaudas panašus į piešinį teptuku arba adata; 2. keramikos dirbinių dekoravimo 2 spalvomis technika; 3. audinių dekoravimo technika, artima batikai.

Rezervinis

rezèrvinis [↗ rezervas], ek. atsarginis, laikomas atsargai.

Rezervistas

rezervistas [pranc. réserviste < ↗ rezervas], atsarginis, kar. įskaitoje esantis karo prievolininkas.

Rezervuaras

rezervuãras [pranc. réservoir < lot. reservo — palieku, išlaikau], indas, baseinas, bakas, balionas skysčiams arba dujoms laikyti.

Rezervuotas

rezervúotas [lot. reservatus — išlaikytas]: 1. paliktas, skirtas atsargai; 2*. santūriai pritariantis kokiai nuomonei, turintis savo išlygų, abejonių.

Rezervuoti

rezervúoti [lot. reservare]: 1. laikyti, pa(si)likti atsargai; 2. pasilikti teisę vėliau iš naujo persvarstyti nagrinėjamą klausimą; 3. paskirti iš anksto, palikti, laikyti kam nors daiktą, vietą, teisę; garantuoti kam teisę naudotis kuo nors vėliau.

Rezidencija

rezideñcija [lot. residentia < resideo — lieku (sėdėti) vietoje]: 1. valstybės, vyriausybės vadovo ar kito aukšto pareigūno būstinė; 2. diplomatinės atstovybės vadovo, valst. atstovo prie tarptautinės organizacijos būstinė, turinti neliečiamumo imunitetą.

Rezidentas

rezideñtas [lot. residens (kilm. residentis) — liekantis (sėdėti) vietoje]: 1. vid. amžiais — diplomatinis atstovas, nuolat esantis užsienio valstybėje; 2. metropolijos atstovas, kontroliuojantis vietos organų veiklą protektorate; 3. vienos valstybės žvalgybos įgaliotinis, kt. valstybėje slaptai vadovaujantis žvalgybos agentams; 4. skaitmeninės skaičiavimo mašinos programa, nuolat laikoma operatyvinės atminties įrenginyje.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z