rezidúoti [lot. residere], turėti savo būstinę, rezidenciją.
|
||||
rezidúoti [lot. residere], turėti savo būstinę, rezidenciją. reziduumas [lot. residuum — liekana, likutis], tam tikras koeficientas, susijęs su analizine funkcija. rezignãcija [pranc. résignation < lot. resignatio], visiškas nuolankumas, pasidavimas likimui. rezignúoti [pranc. resigner < lot. resigno]: 1. laisva valia ko nors atsisakyti; 2. pasiduoti likimui, nusiminti. režimas [pranc. régime]: 1. tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi, technologinio proceso tvarka; 2. sistema taisyklių, priemonių, reikalingų vienokiam ar kitokiam tikslui pasiekti, pvz., ekonomijos Δ; 3. valst. santvarka, tvarka; valdymo forma; valdžia, vyriausybė; 4. gamtos reiškinių, objektų parametrai, jų kaita, pvz., hidrologinis vandens telkinių Δ (vandens lygis, temperatūra, drumstumas, srovės greitis, užšalimas ir pan.). režisiẽrius [pranc. régisseur < lot. rego — valdau], dramos, muz. spektaklio, cirko vaidinimo, filmo arba masinio renginio kūrimo vadovas. rezistánsas [pranc. résistance — pasipriešinimas], aktyvioji varža — el. grandinės ominė varža kintamajai el. srovei. rezisteñcija [lot. resistentia — pasipriešinimas]: 1. pasipriešinimo judėjimas; 2. atsparumas. rezistentyvùmas [angl. resistant — atsparus], ↗ rezistencija (2). rezistinas [lot. resisto — priešinuosi], vario, mangano ir geležies lydinys; vart. elektriniams šildymo prietaisams gaminti. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai