rigidiškùmas [lot. rigidus — sustingęs], med. stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: R |  Peržiūrėta: 22 |  Nėra komentarų | rigodònas [pranc. rigaudon < tikr.], senovinis pranc. šokis; greito tempo; šokamas poromis; vyrų judesiai energingi, merginų ramesni. rigorizmas [lot. rigor — tvirtumas, griežtumas], griežtas, nenukrypstamas kokių nors normų, principų laikymasis. rigsdagas [dan. rigsdag < rige — valstybė + dag — susirinkimas]: 1. Danijos luomų atstovaujamasis organas 1468—1660; 2. Danijos parlamentas 1849—1953. rijèlis, Kampučijos piniginis vienetas. rikètsijos [< tikr], vienaląsčiai mikroorganizmai Rickettsia; sandara ir medžiagų apykaita labai panaši į bakterijų; sukelia žmogaus ir gyvūnų ligas riketsiozes. riketsiòzė, žmogaus ir gyvūnų ūminė užkrečiamoji liga, kurią sukelia riketsijos (jas platina kraujasiurbiai vabzdžiai). rikošètas [pranc. ricochet < ricocher — atšokti nuo ko nors], lekiančios kulkos, sviedinio, skeveldros atšokimas nuo kliūties paviršiaus. rikošetúoti [↗ rikošetas], atšokti tam tikru kampu nuo paviršiaus — keisti kryptį į jį atsimušus. rikšà [jap. (dzin)rikisia < dzin— žmogus + riki — jėga + sia — vežimas], lengvas dviratis žmogaus traukiamas vežimas; tą vežimą traukiantis žmogus; paplitusi R. ir P. Azijoje. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai