|
-> rondò2 [pranc. rondeau < lot. rotundus — apvalus]: 1. 13—16 eilučių, 2 rimų eilėraštis, kurio I eilutės pradžia, kaip refrenas, kartojama po aštuntosios ir po tryliktosios eilutės arba po kiekvienos trieilės, ketureilės ar penkiaeilės strofos; rimuotas eilėraštis, kurio kai kurios eilutės kartojamos (kai kada šiek tiek pakeistos); 2. apvalios rašytinės ir spausdintos raidės; Δ plunksnos — plunksnos nukirstais plačiais galais rašyti Δ raidėms.
ropãlijos [gr. rhopalon — vėzdas, lazda], kraštiniai kūneliai (scifomedūzų jutimo organai) — sutrumpėję arba pakitę čiuptuvai.
ròstbifas [angl. roastbeef], jautienos gabalas, išpjautas iš skerdienos keteros; kepsnys iš tokios jautienos.
ròstra [lot. rostra], sen. romos forumo tribūna, puošta tikrais priešų laivų pirmagaliais.
-> ròstrai [ol. rooster – grotos], laivo rėtinis arba ištisinis grindinys aukščiau viršutinio denio valtims išdėstyti, atsarginiam rangautui laikyti.
ròstras [lot. rostrum – laivo snapas]: 1. gyvūno galvos pavidalo taranas ant romėnų karo laivo pirmagalio; 2. senovinio laivo pirmagalio pavidalo skulptūrinė puošmena; būdinga romėnų, ampyro dailei.
ròstverkas [vok. Rostwerk < Rost – grotos + Werk – statinys, sutvirtinimas], polinio pamato viršutinė dalis, į kurią remiasi statinys, antpuolis.
rotãcija [lot. rotatio]: 1. sukimasis ratu, cikliškas kartojimasis; 2. kietojo kūno sukimasis ratu aplink ašį arba tašką; dalelės sukimasis aplink tam tikrą tašką.
rotacizmas [gr. rhō – „r“ raidės pavadinimas]: 1. netaisyklingas garso „r“ tarimas; 2. „s“ pavirtimas „r“, pvz., lot. „genus“ (giminė) kilmininkas „generis“ < „genesis“.
-> rotamètras [lot. rota – ratas + ↗ …metras]: 1. prietaisas skysčių, dujų tekėjimo greičiui arba debitui matuoti; 2. pneumatinis prietaisas mašinų detalių linijiniams matmenims matuoti.
|
|
Naujausi komentarai