radiospektrogrãfas [↗ radio… + ↗ spektrografas], prietaisas radijo spinduliavimo spektrui tirti.
|
||||
|
radiospektroskòpija [↗ radio… + ↗ spektroskopija], mokslas, tiriantis medžiagos savybes ir sandarą pagal radijo bangų spektrus. radiotèchnika [↗ radio… + ↗ technika], elektrotechnikos šaka, apimanti aukštojo dažnio elektromagnetinių virpesių bei bangų teoriją ir jų naudojimą, ypač signalams perduoti be laidų radijo ryšio, televizijos, radiolokacijos, telemechanikos įrenginiais. radiotèchnikas, radiotechnikos specialistas. radiotelefònas [↗ radio… + ↗ telefonas], el. įrenginys garso signalams siųsti ir priimti radijo bangomis. radiotelegrãfas [↗ radio… + ↗ telegrafas]: 1. telegrafas, perduodantis pranešimus per radiją ir radiorelinėmis linijomis; 2. įstaiga, kurioje yra įrenginiai radiotelegramoms siųsti. radiotelegrafistas, specialistas pranešimams siuntinėti ir priiminėti radiotelegrafu. radiotelegramà [↗ radio… + ↗ telegrama], per radiją gautas ir užrašytas pranešimas. radiotelemètrija [↗ radio… + ↗ telemetrija], fiz. dydžių matavimo rezultatų perdavimas radijo ryšiu.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai |  Kategorija: R |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | radioteleskòpas [↗ radio… + ↗ teleskopas], įrenginys kosminiam radijo spinduliavimui priimti ir tirti. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai