rumentòmija [lot. rumen – didysis prieskrandis + gr. tomē – pjūvis], gyvulių, daugiausia atrajotojų, skrandžio operacija.
|
||||
|
rùmpelis [ol. roerpen], nedidelio laivo vairalazdė. rùnos1 [vok. Runen < sen. skand. rūn – paslaptis]: 1. seniausio germanų rašto ženklai, vartoti Vokietijoje (iki VII a.), Anglijoje (iki X a.), Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje (iki XIV a.); Δ buvo įrėžiamos arba iškalamos akmenyje, kaule, medyje, metale; 2. seni įrašai gotų, vokiečių ir anglosaksų kalbomis. rùnos2 [suom. runo – eilėraštis, daina], karelų, estų ir suomių epinės liaudies dainos. rùpija [hindi k. rūpija < skr. rūpja – sidabras], Indijos, Indonezijos, Maldyvų, Maurakijaus, Nepalo, Pakistano, Seišelių, Šri Lankos piniginis vienetas. rùporas [ol. roeper]: 1. garsintuvas; 2*. kieno nors idėjų, nuotaikų reiškėjas, propaguotojas. rusicizmas ↗ rusizmas. rusifikãcija, ikirevoliucinėje Rusijoje – prievartinis nerusų asimiliavimas, rusinimas. rusifikúoti, vykdyti rusifikaciją, rusinti. rusistas, rusų kalbos ir literatūros specialistas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai