rusistika, mokslas tiriantis rusų kalbą, literatūrą, tautosaką ir kultūrą.
|
||||
rusistika, mokslas tiriantis rusų kalbą, literatūrą, tautosaką ir kultūrą. rusizmas, žodis arba posakis, paimtas iš rusų kalbos. rusoizmas, švietimo epochos idėjinė kryptis, pagrįsta pranc. filosofo ir rašytojo Ž. Ž. Ruso (Rousseau; 1712–78) veikalų problematika, idėjomis, jo antrop. teorija (natūralios žmogaus prigimties aukštinimu). rùstas [↗ rustika], keturkampis, grubiai tašytas akmuo su nusklembtais kraštais; vart. išorinių statinio sienų apdailai. rùstika [lot. rusticus – kaimiškas], pastato išorinės sienos (kai kada jos dalies) apdaila iš rustų arba tinko, imituojančio rustus. rutènis [pagal Rusijos (lot. Ruthenia) pavadinimą], chem. elementas Ru, atom. Nr. 44; metalas. rutilas [lot. rutilus – rausvas, gelsvai raudonas], mineralas, titano dioksidas TiO2; titano rūda. rutinà [pranc. routine], ilgą laiką nekitęs (dažnai pasenęs) įprotis arba veiklos būdas; šabloniškumas, sustabarėjimas. rutinas, flavonoidų grupės org. junginys, kurio yra žaliosiose rūtos, arbatmedžio lapuose ir kai kuriuose kt. augaluose; vart. medicinoje. rutiniẽrius, rutinos šalininkas, progreso, naujovių priešininkas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai