Rezidentas

rezideñtas [lot. residens (kilm. residentis) — liekantis (sėdėti) vietoje]: 1. vid. amžiais — diplomatinis atstovas, nuolat esantis užsienio valstybėje; 2. metropolijos atstovas, kontroliuojantis vietos organų veiklą protektorate; 3. vienos valstybės žvalgybos įgaliotinis, kt. valstybėje slaptai vadovaujantis žvalgybos agentams; 4. skaitmeninės skaičiavimo mašinos programa, nuolat laikoma operatyvinės atminties įrenginyje.