šlichtas [vok. Schlichte], klijai, kurių pagrindas yra celiuliozės dariniai, polivinilo alkoholis, poliakriloamidas, krakmolas; vart. tekstilės pramonėje.
|
||||
šlichtas [vok. Schlichte], klijai, kurių pagrindas yra celiuliozės dariniai, polivinilo alkoholis, poliakriloamidas, krakmolas; vart. tekstilės pramonėje. šlichtúoti, tekst. apdoroti metmenis šlichtu. šlifas [vok. Schliff]: 1. metalo arba jo lydinio makrostruktūros ir mikrostruktūros tyrimo bandinys, kurio paviršius nušlifuotas (kartais ir nupoliruotas) ir išėsdintas rūgštimi arba šarmu; 2. geol. plona, gerai nušlifuota uolienos arba mineralo plokštelė, tinkama tirti poliarizaciniu mikroskopu. šlifúoti [vok. schleifen]: 1. apdirbti metalo, medienos, stiklo ar kt. medžiagų paviršių abrazyviniais įrankiais ir medžiagomis, kad jis būtų lygus, tikslių matmenų ir formų; gludinti; 2*. tobulinti, gerinti; suteikti išorinį blizgesį, auklėti. šlikeris [vok. Schlicker < Schlick — dumblas]: 1. lydžiųjų sunkiųjų spalvotųjų metalų (švino, bismuto, alavo) likvacinio rafinavimo pusgaminis, kuriame susikaupia tankesnės ir sunkiau lydomos priemaišos; 2. tiršta tešlos pavidalo masė iš maltų silikatinių medžiagų fajanso, porceliano dirbiniams, ugniai atspariems blokams, keraminėms plytelėms gaminti. šliùpas [ol. sloep], vienstiebis karo burlaivis su 2 burėmis. šliùzas [ol. sluis < lot. excludo — sulaikau, atskiriu]: 1. hidrotechninis įrenginys — viena arba kelios kameros su keičiamu vandens lygiu; vart. laivams perkelti iš vieno vandens telkinio į kitą, kai jų vandens lygiai skirtingi; 2. Δ reguliatorius — drėkinimo, vandentiekio ar kitokio kanalo hidrotechninis įrenginys vandens naudojimo režimui (vandens lygiui, debitui) keisti; 3. ksb. gravitacinio sodrinimo įtaisas — nuožulnus lovys su šiurkščiu dugnu, apkaltu plaukuota medžiaga ir trafaretu; 4. sandari patalpa arba įrenginys žmonėms pereiti iš vienos aplinkos į kitą, pvz., kesone — iš padidinto slėgio patalpos į atmosferinio slėgio patalpą. šliuzúoti: 1. vesti laivus per šliuzą; 2. įtaisyti šliuzus upėse arba kanaluose. šmùctitulas [vok. Schmutztitel]: 1. prieštitulinis knygos lapas, kuriame parašytas knygos pavadinimas; seniau Δ buvo dedamas, kad nesiteptų puošnus titulinis puslapis; 2. vidinis knygos lapas, kuriame pažymėta knygos skirsnio, skyriaus arba dalies antraštė. šnáuceriai [vok. Schnauzer (vns.)], pinčerių grupės šiurkščiaplaukių barzdotų šunų veislė. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai