šnèkas [vok. Schnecke — sraigė]: 1. sraigtinis konvejeris biriems ir smulkiems kroviniams horizontaliai, nuožulniai arba vertikaliai transportuoti vamzdžiu arba metaliniu loviu; 2. velenas su sraigtinėmis mentėmis, varantis birius, smulkius krovinius; sraigtas.
|
||||
|
šnicelis [vok. Schnitzel], pailgo paplotėlio pavidalo kepsnys iš muštos arba maltos mėsos; pjausnys. šòferis [pranc. chauffeur], automobilio vairuotojas. šòkas [pranc. choc — smūgis], kraujotakos ir kitų organizmo sistemų veiklos sutrikimas dėl staigaus organizmo perdirginimo. šokirúoti [pranc. choquer], kelti pasipiktinimą, piktinti, daryti nemalonų įspūdį. šokolãdas [isp. chocolate < actekų k. chocolatl — gėrimas iš kakavmedžio vaisių], konditerijos gaminys iš kakavos produktų (maltų kakavmedžio vaisių branduolių, kakavos aliejaus), cukraus ir priedų. šopkà [lenk. szopka — balaganas, komedija], senovinis lenk. liaudies lėlių teatras; vaidinimas rodomas dviaukštėje dėžėje (namelyje); vart. dažn. lazdelinės lėlės. šòrtai [angl. shorts], trumpos sprt. kelnės. šòrthornai [angl. shorthorn — trumparagis], Anglijos mėsinių pieninių galvijų veislė. šòtas1 [ol. shoot], laivavirvė žemutiniam burės kampui įtempti, burei valdyti. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai