|
-> špãtas [vok. Spat < spalten — skilti plyšiais]: 1. sen. pavadinimas mineralų, kurie neturi metalinio blizgesio ir yra skalūs keliomis kryptimis, pvz.: feldšpatai, kalcitas, baritas; 2. arklių (retai darbinių jaučių) liga — lėtinis kojų kaulų uždegimas.
špãtelis [vok. Spatel], ntk.: 1. glaistytuvas; 2. med. mentelė.
špicai [vok. Spitz], dekoratyvinių šunelių veislių grupė; nedideli, tankiais švelniais plaukais, stačiomis ausimis.
špicrùtė [vok. Spieβrute < Spieβ — ietis, iešmas + Rute — rykštė], ilga, lanksti rykštė, vartota fizinėms bausmėms (daugiausia kariuomenėje).
-> špicrutenas [vok. Spieβrute (dgs. Spieβruten)] ↗ špicrutė.
špilis [vok. Spill, ol. spil]: 1. archit. smailė — vertikali ištęsto kūgio arba piramidės viršūnė ant pastato arba jo bokšto; 2. laivo gervė su vertikaliu būgnu inkarui pakelti ir nuleisti, švartlyniui įtempti, tinklams traukti.
špinãtas [vok. Spinat], vienmetė arba dvimetė žolė Spinacia; paplitęs Europoje, Azijoje, Š. Amerikoje; daržinis Δ (S. oleraceae) auginamas kaip lapinė daržovė.
špindelis [vok. Spindel]: 1. metalo pjovimo staklių darbo velenas su įtaisu apdirbamajai detalei arba įrankiui tvirtinti; suklys; 2. valcavimo staklyno velenas, kuris suka valcus; 3. laivo špilio vertikalioji ašis, kurios viršūnėje pritvirtintas špilio būgnas.
špinèliai [vok. Spinell < lot. spinella — spyglelis], mineralų grupė, sudėtingieji metalų oksidai; metalų rūdos.
-> špionãžas [vok. Spionage], šnipinėjimas.
|
|
Naujausi komentarai