štilis [ol. stil], tyka, vėjo nuščiuvimas.
|
||||
štilis [ol. stil], tyka, vėjo nuščiuvimas. štòkas [vok. Stock — lazda, kamienas]: 1. geol. stambus netaisyklingos cilindrinės formos geol. kūnas (pvz., rūdos Δ), slūgsantis kitų uolienų storymėje; 2. inkaro viršutinės dalies skersinis virbas. štòlnė [vok. Stollen], horizontalus arba nuožulnus požeminis kasinys su anga į žemės paviršių kasybos darbams aptarnauti. štorà [pranc. store], naktinė lango užuolaida (susukama į ritinį ir pakeliama į viršų virvelėmis arba nustumiama į šalį). štòrmas [ol. storm], smarki audra jūroje. štrèkas [vok. Strecke], horizontalus požeminis kasinys be tiesioginio išėjimo į žemės paviršių, iškastas dažn. naudingosios iškasenos klodo slūgsojimo linkme. štrichas [vok. Strich — linija, brūkšnys]: 1. brūkšmas, bruožas — grafinis brūkšnys, modeliuojantis vaizduojamojo objekto formą, perteikiantis apšvietimą, faktūrą; 2*. maža detalė, bruožas. štrichuõtė [↗ štrichas], grafikos kūrinio štrichų visuma. štrichúoti, brūkšniuoti, perteikti ką brūkšniais — štrichais. štùceris [vok. Stutzen]: 1. trumpa vamzdžio pavidalo detalė, kurios vienas arba abu galai įsriegti; vart. vamzdžiams jungti arba tvirtinti prie rezervuaro ar aparato; 2. iki XIX a. vartotas graižtvuotas kariškas šautuvas; 3. šiuolaikinis didelio kalibro graižtvuotas medžioklinis šautuvas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai