šùrfas [vok. Schurf], vertikalus, rečiau nuožulnus, nedidelio skersmens ir negilus kasinys, turintis išėjimą į žemės paviršių, naudingosioms iškasenoms žvalgyti, kasiniams vėdinti, vandeniui iš jų nuleisti, kroviniams gabenti.
|
||||
šùrfas [vok. Schurf], vertikalus, rečiau nuožulnus, nedidelio skersmens ir negilus kasinys, turintis išėjimą į žemės paviršių, naudingosioms iškasenoms žvalgyti, kasiniams vėdinti, vandeniui iš jų nuleisti, kroviniams gabenti. švà [< hebr.], atkurtas neapibrėžto tembro indoeuropiečių prokalbės balsis, rašte žymimas ǝ. švánkas [vok. Schwank], XIII—XVII a. austrų ir vokiečių miestelėnų lit. žanras — nedidelis eiliuotas arba prozinis satyrinis pasakojimas; artimas pranc. fablio žanrui. švártfalas [ol. sjortouw — pririšamasis lynas + val — laivavirvė], lynas arba grandinė laivui pririšti prie prieplaukos, kt. laivo. švartúoti: 1. pririšti laivą lynu prie prieplaukos, kt.laivo; 2. sujungti 2 erdvėlaivius kosmose. švecorius [vok. Schweizer], durininkas; portjė. švèrtas [vok. Schwert], bekilio laivelio skydas, nuleidžiamas per dugne esantį plyšį; daro laivelį stabilesnį. švèrtbotas [vok. Schwertboot] ↗ jolė. švicai, mėsinių pieninių galvijų veislė, išvesta Šveicarijoje, Švico (Schwyz) kantone. šynà [vok. Schiene]: 1. didelio skerspjūvio (stačiakampio arba apvalaus) neizoliuotas el. laidininkas; 2. med. įtvaras. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai