Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Šartrezas

šartrèzas [pagal Prancūzijos miesto Šartro (Chartres), kuriame pradėtas gaminti, pavadinimą], stipriojo likerio rūšis.

Šaržas

šáržas [pranc. charge — charger — iškreipti], karikatūros rūšis — satyrinis arba humoristinis žmogaus portretas.

Šasi

šasi [pranc. châssis — vežimo rėmas su ratais be kėbulo]: 1. automobilio arba traktoriaus transmisija ir važiuoklė be kėbulo, kabinos, variklio; 2. lėktuvo, hidroplano važiuoklė (ratai, slidės, plūdės); 3. pagrindas, ant kurio sumontuotos kurio nors elektrotechnikos arba radiotechnikos prietaiso ar aparato, pvz., radijo imtuvo, pagrindinės detalės.

šašlikas

šašlikas [< tiurkų k.], avienos (rečiau jautienos, kiaulienos) gabaliukai, suverti ant iešmo ir iškepti su svogūnų griežiniais.

Šatenas

šatènas [pranc. châtain], žmogus kaštoniniais, tamsiai rusvais plaukais.

Šatrandžas

šatrándžas [< arab. < skr.], šachmatų prototipas.

Šcherai

šchèrai [šved. skär (vns.)], nedidelės neaukštos, dažn. uolėtos, salos buvusio apledėjimo sričių jūrose ir ežeruose.

Šefas

šèfas [pranc. chef]: 1. įmonės, įstaigos viršininkas, vadovas; 2. asmuo, įstaiga ar organizacija, teikianti reguliarią pagalbą kt. įstaigai arba organizacijai, globojanti ją.

Šefenas

šèfenas [vok. Schöffe — prisiekusysis (posėdininkas)], feodaliniame ir buržuaziniame teisme — prisiekęs posėdininkas, sprendžiantis bylas kartu su teisėju.

šeichas

šechas [arab. šajkh — senis]: 1. Art. ir Vid. Rytų šalyse — arabų genties, kunigaikštystės vadovas, kaimo seniūnas; garbingas žmogus; 2. aukštas musulmonų dvasininkas, teologas, teisininkas.