Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tabakas

tabãkas [isp. tabaco]: 1. vienmetė ir daugiametė žolė arba krūmas Nicotiana; paplitęs daugiausia Amerikoje ir Australijoje; daugelyje šalių auginamas kaip narkotinis, dekoratyvinis augalas; 2. išdžiovinti ir smulkiai supjaustyti arba sutrinti tabako augalo lapai ir stiebai; vart. rūkyti, uostyti, kramtyti.

Tabelininkas

tãbelininkas, įmonės, įstaigos darbuotojas, kuris tvarko atvykimo į darbą ir išvykimo iš jo apskaitą, registruodamas dirbtą laiką ↗ tabelyje (2).

Tabelis

tãbelis [vok. Tabelle < lot. tabella — lentelė, raštas]: 1. Rusijoje Petro I 1722 įvesta karinių, civilinių ir caro rūmų pareigūnų laipsnių (rangų) sistema (rangų Δ); 2. tam tikra tvarka skiltimis sudarytas sąrašas, lentelė, pvz., darbininkų ir tarnautojų atvykimo į darbą ir išvykimo iš jo kontrolės, apskaitos dokumentas.

Tabernakulis

tabernãkulis [lot. tabernaculum — augūro palapinė], spintelės, kai kada koplytėlės, bokštelio pavidalo vieta katalikų bažnyčios altoriaus viduryje ostijai laikyti.

Tabesas

tãbesas [lot. tabes — sunykimas], nugaros smegenų džiūtis — sergančiųjų sifiliu nervų sistemos pažeidimas

Tableau vivant

tableau vivant [sk. tablio vivan; pranc.], gyvasis paveikslas.

Tabletė

tablètė [pranc. tablette < lot.], supresuoti vaistų milteliai; būna apvalios, ovalios arba kitokios formos.

Tablinumas

tablinumas [lot. tablinum], sen. romėnų gyv. namo patalpa (dažn. kvadratinė) tarp atriumo ir peristilio.

Tablo

tablò [pranc. tableau — skydas, vaizdas]: 1. švieslentė — lenta arba skydas, sutartiniais ženklais, šviesos ir kitokiais signalais rodanti kontroliuojamo objekto būseną, informuojantis žiūrovus sprt. salėse, stadionuose ir pan.; 2. cirko reginys — tam tikromis pozomis sugrupuotų arklių padėtis manieže.

Taboras

tãboras [tiurkų k. tabur]: 1. vado vadovaujama klajojanti čigonų šeimų grupė, kurios daugumą narių sieja giminystės arba gentystės ryšiai; 2. čigonų stovykla, gurguolė; 3. įtvirtinimas iš kar. gurguolės vežimų priešo atakai atremti.