tamadà [< gruz.], pasilinksminimo, pokylio, puotos tvarkdarys ir tostų skelbėjas.
|
||||
tamadà [< gruz.], pasilinksminimo, pokylio, puotos tvarkdarys ir tostų skelbėjas. tamariks‖as, eglūnas — krūmas arba nedidelis medis Tamarix; paplitęs P. Europoje, Š. r. Afrikoje, Azijoje; ~ais tvirtinami smėlynai, želdinami druskožemiai. tamarinas [< pranc.], voverinė beždžionė Saguinus; gyvena Amazonės baseino tropiniuose miškuose. tambalà, Malavio piniginio vieneto kvačos šimtoji dalis. támbūras [pranc. tambour]: 1. nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti; 2. tokios pat paskirties uždara aikštelė glžk. vagono gale; 3. nedidelė patalpa laivo denyje, atitverianti liukus į mašinų skyrių, keleivių patalpas nuo tiesioginio oro, drėgmės poveikio; 4. archit. apskritas arba daugiakampis kupolo pagrindas. tambūrinas [it. tamburino], mušamasis muz. instrumentas; būgnelis (siauras medinis arba metalinis žiedas, iš vienos pusės aptemptas oda) su žalvario žvangučiais. tamgà [tiurkų k. tamga, damga — ženklas, dėmė, antspaudas]: 1. gimininėje bendruomenėje — ženklas, kuriuo buvo ženklinama giminės nuosavybė, pvz., gyvuliai, arba tai, kas giminės narių pagaminta; vėliau — šeimos asmeninės nuosavybės ženklas; 2. sen. Rusijoje mongolų-totorių jungo laikotarpiu — mokestis, kuris buvo imamas už parduodamas prekes; 3. ženklas ant turkų ir totorių monetų su sultono arba chano vardu ir titulu; moneta su tokiu ženklu. tampliẽriai [pranc. templiers < lot. templum — šventykla], katalikų riterių ordinas, veikęs 1118—1312; įkurtas į Jeruzalę vykstančių piligrimų apsaugai ir kovai su musulmonais. tamponãcija [↗ tamponas], tampono įdėjimas. tamponadà, med.: 1. ↗ tamponacija; 2. širdies sustojimas, kuris įvyksta, kai į perikardo ertmę išsiliejęs kraujas suspaudžia miokardą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai