Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tamada

tamadà [< gruz.], pasilinksminimo, pokylio, puotos tvarkdarys ir tostų skelbėjas.

Tamariksas

tamariks‖as, eglūnas — krūmas arba nedidelis medis Tamarix; paplitęs P. Europoje, Š. r. Afrikoje, Azijoje; ~ais tvirtinami smėlynai, želdinami druskožemiai.

Tamarinas

tamarinas [< pranc.], voverinė beždžionė Saguinus; gyvena Amazonės baseino tropiniuose miškuose.

Tambala

tambalà, Malavio piniginio vieneto kvačos šimtoji dalis.

Tambūras

támbūras [pranc. tambour]: 1. nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti; 2. tokios pat paskirties uždara aikštelė glžk. vagono gale; 3. nedidelė patalpa laivo denyje, atitverianti liukus į mašinų skyrių, keleivių patalpas nuo tiesioginio oro, drėgmės poveikio; 4. archit. apskritas arba daugiakampis kupolo pagrindas.

Tambūrinas

tambūrinas [it. tamburino], mušamasis muz. instrumentas; būgnelis (siauras medinis arba metalinis žiedas, iš vienos pusės aptemptas oda) su žalvario žvangučiais.

Tamga

tamgà [tiurkų k. tamga, damga — ženklas, dėmė, antspaudas]: 1. gimininėje bendruomenėje — ženklas, kuriuo buvo ženklinama giminės nuosavybė, pvz., gyvuliai, arba tai, kas giminės narių pagaminta; vėliau — šeimos asmeninės nuosavybės ženklas; 2. sen. Rusijoje mongolų-totorių jungo laikotarpiu — mokestis, kuris buvo imamas už parduodamas prekes; 3. ženklas ant turkų ir totorių monetų su sultono arba chano vardu ir titulu; moneta su tokiu ženklu.

Tamplieriai

tampliẽriai [pranc. templiers < lot. templum — šventykla], katalikų riterių ordinas, veikęs 1118—1312; įkurtas į Jeruzalę vykstančių piligrimų apsaugai ir kovai su musulmonais.

Tamponacija

tamponãcija [↗ tamponas], tampono įdėjimas.

Tamponada

tamponadà, med.: 1. ↗ tamponacija; 2. širdies sustojimas, kuris įvyksta, kai į perikardo ertmę išsiliejęs kraujas suspaudžia miokardą.