tekstuãlinis, pažodinis, tiksliai kartojantis tekstą.
|
||||
tekstuãlinis, pažodinis, tiksliai kartojantis tekstą. tekstūrà [lot. textura], kietosios medžiagos sandaros ypatybės, kurias lemia jos sudėtinių dalių išsidėstymas. tekstūrúoti, gerinti chem. pluošto siūlų savybes (tankį, rangytumą, purumą, tamprumą). tektìtas [gr. tēktos — išsilydęs], mažas ir lengvas stikliškas kūnas, randamas meteoritų kritimo vietose. tektogenèzė [gr. tektonikē — statybos menas + ↗ genezė], visuma Žemės plutos judesių ir procesų, dėl kurių susidaro Žemės plutos struktūros. tektònika [gr. tektonikē — statybos menas]: 1. geol. Žemės plutos ir viršutinės mantijos sandara, kurią suformavo tektoniniai judesiai; 2. ↗ geotektonika; 3. architektūros arba dailės kūrinio konstrukcinės sandaros, meninių priemonių darna; visumos ir elementų santykis. tektòninis [gr. tektonikos — statybinis], susijęs su Žemės plutos judesiais, struktūra; sudarytas Žemės plutos judesių ir pakitimų. tektonosferà [↗ tektonika + ↗ sfera], Žemės rutulio sfera, apimanti Žemės plutą ir viršutinę mantiją. tektūrà [lot. tectura — priedanga], grubus daugiasluoksnis popierius, gaminamas daugiausia iš atliekų (makulatūros, tekstilės pramonės atliekų). telantròpas [gr. telos — tikslas + anthropos — žmogus], iškastinis hominidas, gyvenęs prieš 1,5—1,4 mln. metų; jo griaučių liekanų rasta P. Afrikoje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai