Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Telemetrija

telemètrija [↗ tele… + ↗ …metrija], telematavimai — fiz. dydžių matavimas per nuotolį ir rezultatų perdavimas telemechanikos priemonėmis.

Teleobjektyvas

teleobjektỹvas [↗ tele… + ↗ objektyvas], siaurakampis fot. objektyvas, kurio ilgis trumpesnis už židinio nuotolį.

Teleologija

teleològija [gr. telos (kilm. teleos) — tikslas, rezultatas + ↗ …logija], filos. pažiūra, kad visi gamtos ir visuomenės vystymosi procesai turi galutinį, išankstinį tikslą.

Teleologizmas

teleologìzmas ↗ teleologija.

Telepatija

telepãtija [↗ tele… + gr. pathos — jutimas], minties perdavimas per nuotolį be mokslui žinomų jutimo organų tiesioginio dirginimo.

Telereceptorius

telerecèptorius [↗ tele… + lot. receptor — priėmėjas], fiziol. receptorius, priimantis dirginimą iš toliau, pvz., akis, ausis.

Teleskopas

teleskòpas [↗ tele… + ↗ …skopas]: 1. instrumentas kosm. objektams stebėti ir jų spinduliavimui tirti; didina regėjimo kampą tarp objektų ar objekto dalių, esančių mažu kampiniu atstumu, ir objekto spinduliavimo energijos kiekį imtuve (pvz., akyje, fotografinėje plokštelėje); 2. sidabrinio karoso Carassius auratus veislė, auginama akvariumuose; dažn. ryškių spalvų, dideliais ilgais pelekais, labai išsikišusiomis akimis.

Teleskopinis

teleskòpin‖is: 1. susijęs su teleskopu, pvz., Δ vaizdas; 2. optikoje — labai padidinantis, pvz., ~iai akiniai; 3. turintis ištraukiamas, išstumiamas dalis; ištraukiamas, išstumiamas, pvz., Δ velenas, ~ė antena.

Telestezija

telestèzija, aiškiaregystė.

Telestichas

telestìchas [gr. telos — galas + stichos — eilutė], eiliuotas kūrinys, kurio eilučių paskutinės raidės (skaitant nuo viršaus į apačią) sudaro žodį arba posakį.