T | Terminai.lt

Tenutas

tenùtas [it. tenuta < lot. teneo — laikau, valdau], ist.: 1. valdovo dvaro arba dvarų komplekso vienetas, už tam tikrą mokestį atiduotas valdyti laikytojui (tenutoriui); 2. sutartis, pagal kurią duodamas valdyti toks dvaras; 3. dvaro nuomos mokestis.

Tenuto

tenuto [it. išlaikytas], muz. tiksliai išlaikant natos ilgumą ir stiprumą.

Tenutorius

tenùtorius [lot. tenutarius], tenuto valdytojas, laikytojas.

Tenzimetras

tenzimètras [lot. tensus — suslėgtas, suspaustas + ↗ …metras], prietaisas sočiųjų garų slėgiui matuoti.

Tenzimetrija

tenzimètrija [tensus + ↗ …metrija], sočiųjų garų slėgio matavimas.

Tenzometras

tenzomètras [lot. tensus — ištemptas, įtemptas + ↗ …metras], prietaisas kietųjų kūnų mech. deformacijoms matuoti.

Tenzorius

teñzorius [tensus], mat. ypatingos rūšies dydis (pvz., metrinis Δ, deformacijos Δ, inercijos momentų Δ), kuris koordinačių sistemoje reiškiamas skaičių rinkiniu ir kinta pagal tam tikrą dėsnį, keičiant vieną koordinačių sistemą kita; vektoriaus apibendrinimas.

Teobrominas

teobrominas, alkaloidas, kurio yra kakavmedžio Theobroma cacao kolamedžio sėklose, arbatmedžio lapuose; vart. medicinoje.

Teocentrizmas

teocentrizmas [gr. theos — dievas + lot. centrum < gr. kentron — vidurinis taškas], rel. pažiūra, laikanti dievą aukščiausia ir vienintele vertybe, skatinanti žmogų visu gyvenimu ir veikla siekti nežemiškų tikslų; daugelio religijų, ypač monoteistinių, esminė dalis.

Teodicėja

teodicėja [theos + gr. dikē — teisė, teisingumas]: 1. krikščioniškosios filosofijos dalis, nagrinėjanti dievo pažinimo, egzistavimo, jo savybių ir santykio su pasauliu problemas; 2. teologijos dalis, aiškinanti prieštaravimą tarp dievo visagalybės ir blogio egzistavimo pasaulyje.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z