Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Teodolitas

teodolitas [vok. Theodolit, pranc. théodolite < gr.], geod. prietaisas horizontaliems ir vertikaliems kampams matuoti.

Teofanija

teofãnija [gr. theophaneia], dieviškų būtybių apsireiškimas žmogaus, gyvulio ar kitu pavidalu, pvz., gr. mitologijoje, kai kuriose religijose.

Teogonija

teogònija [gr. theogonia — dievų kilmė], mitai apie dievų kilmę.

Teokratas

teokrãtas, teokratijos šalininkas.

Teokratija

teokrãtija [gr. theokratia — dievų valdžia], visuomeninė santvarka, kurioje aukščiausią valdžią turi dvasininkai.

Teokratizmas

teokratizmas [↗ teokratija], dvasininkų valdžia; teokratijos idėjos, principai.

Teologija

teològija [gr. theologia < theos — dievas + ↗ …logija], rel. postulatų sistema; rel. teorija, siekianti pagrįsti rel. dogmas ir tikėjimą.

Teoras

teòras [gr. theōros — žiūrovas], sen. Graikijoje — asmuo, atstovaujantis valstybei arba miestui per rel. šventes ir žaidynes arba įgaliotas konsultuotis su orakulu, teikti šventyklai dovanas, aukoti.

Teorba

teorbà [it. tiorbo], XVI—XVIII a. styginis muz. instrumentas, bosinė liutnia.

Teorema

teoremà [gr. theōrēma — mokymas, taisyklė], teorinis teiginys, kurio teisingumas gali būti ar yra logiškai įrodytas, remiantis anksčiau nustatytais mokslo teiginiais.