teodolitas [vok. Theodolit, pranc. théodolite < gr.], geod. prietaisas horizontaliems ir vertikaliems kampams matuoti.
|
||||
teodolitas [vok. Theodolit, pranc. théodolite < gr.], geod. prietaisas horizontaliems ir vertikaliems kampams matuoti. teofãnija [gr. theophaneia], dieviškų būtybių apsireiškimas žmogaus, gyvulio ar kitu pavidalu, pvz., gr. mitologijoje, kai kuriose religijose. teogònija [gr. theogonia — dievų kilmė], mitai apie dievų kilmę. teokrãtas, teokratijos šalininkas. teokrãtija [gr. theokratia — dievų valdžia], visuomeninė santvarka, kurioje aukščiausią valdžią turi dvasininkai. teokratizmas [↗ teokratija], dvasininkų valdžia; teokratijos idėjos, principai. teològija [gr. theologia < theos — dievas + ↗ …logija], rel. postulatų sistema; rel. teorija, siekianti pagrįsti rel. dogmas ir tikėjimą. teòras [gr. theōros — žiūrovas], sen. Graikijoje — asmuo, atstovaujantis valstybei arba miestui per rel. šventes ir žaidynes arba įgaliotas konsultuotis su orakulu, teikti šventyklai dovanas, aukoti. teorbà [it. tiorbo], XVI—XVIII a. styginis muz. instrumentas, bosinė liutnia. teoremà [gr. theōrēma — mokymas, taisyklė], teorinis teiginys, kurio teisingumas gali būti ar yra logiškai įrodytas, remiantis anksčiau nustatytais mokslo teiginiais. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai