teorètikas [gr. theōrētikos — tiriantis], mokslininkas, nagrinėjantis teoriją, teorinius kurios nors srities klausimus.
|
||||
|
teòrija [gr. theōria — tyrimas]: 1. tikrovės reiškinių aiškinimas abstrakčia log. forma; 2. kurios nors srities tiriamąjį dalyką aiškinančių moksl. teiginių sistema. teòrinis: 1. turintis teorijos ypatybių, jai būdingas; priklausantis teorijos sričiai; 2. teorijos aiškinamas, jos numatomas, konstruojamas. teòriškas, abstraktus, praktika neparemtas. teorizúoti, kurti teoriją, teoriškai aiškinti. teosòfija [gr. theos — dievas + sophia — išmintis], mistinė filos. doktrina, skelbianti žmogaus sielos vienovę su dievu, teigianti, kad asmenybė tobulėdama galinti tiesiogiai pažinti dievą.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: T |  Peržiūrėta: 42 |  Nėra komentarų | tepidãriumas [lot. tepidarium < tepidus — šiltas], sen. Romoje — termos salė su šilto vandens baseinu. tera… [gr. teras — pabaisa], kartotinio fizikos vieneto, 1012 kartų didesnio už sisteminį, pavadinimo pirmoji dalis. terakotà [it. terra cotta — degta žemė], poringa, žemos degimo temperatūros natūralios molio spalvos keramika. teramãrai [it. terramare], II tūkstantmečio pr. m. e. Š. Italijos gimininių bendruomenių nedidelės gyvenvietės; būstai buvo statomi ant polių. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai