Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Terapeutas

terapèutas [gr. therapeutēs — gydytojas, slaugytojas], vidaus ligų gydytojas.

Terapija

terãpija [gr. therapeia — gydymas, slaugymas], med. 1. gydymas nechirurginiais metodais; 2. mokslas apie vidaus ligas ir jų gydymą.

Terapsidai

terapsidai [gr. thērion — žvėris + apsis (kilm. apsidos) — lankas], žvėriaropliai — iškastiniai ropliai Therapsida, gyvenę nuo vėlyvojo permo iki vidurinės juros periodo visuose žemynuose (išskyrus Australiją).

Terariumas

terãriumas [lot. terra — žemė], patalpa varliagyviams ir ropliams laikyti, veisti ir demonstruoti.

Terasa

terasà [pranc. terrasse < lot. terra — žemė]: 1. upės slėnio šlaito arba jūros kranto pakopa; 2. natūrali arba dirbtinė šlaito aikštelė, sutvirtinta pylimu, sienele; 3. atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie namo.

Teratogenezė

teratogenèzė [gr. teras (kilm. teratos) — pabaisa, apsigimėlis + ↗ genezė], apsigimimų atsiradimas.

Teratologija

teratològija [teras (kilm. teratos) + ↗ …logija], mokslas apie apsigimimus.

Teratoma

teratomà [gr. teras (kilm. teratos) — pabaisa, apsigimėlis], navikas, susidarantis dėl audinių embrioninio vystymosi sutrikimo.

Terbis

tèrbis [pagal radimo vietos Iterbio (Ytterby; Švedija) kaimo pavadinimą], chem. elementas Tb, atom. Nr. 65; metalas.

Tercetas

tercètas [it. terzetto < lot. tertius — trečias]: 1. muz. kūrinys 3 vokalistams; gali būti savarankiškas arba sudaryti didesnės apimties kūrinio (operos, oratorijos) dalį; 2. trijų dainininkų ansamblis; 3. trijų eilučių strofa, kurios rimuojamos kraštinės arba visos 3 eilutės; trieilis.