terciãras [angl. tertiary < lot. tertius — trečias], psn. Žemės geol. istorijos kainozojaus eros laikotarpis, apimantis paleogeno ir neogeno periodus.
|
||||
terciãras [angl. tertiary < lot. tertius — trečias], psn. Žemės geol. istorijos kainozojaus eros laikotarpis, apimantis paleogeno ir neogeno periodus. tèrcija [lot. tertia — trečia]: 1. šešiasdešimtoji sekundės dalis; 2. trečiasis diatoninės gamos laipsnis; 3. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 3 laipsnius; būna didžioji (2 tonų apimties), mažoji (11/2 tono), sumažintoji (1 tono) ir padidintoji (21/2 tono); 4. spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 16 punktų (6 mm). tercin‖os [it. terzina], trijų eilučių strofos, rimuotos grandininiu būdu (aba, bcb, cdc ir t.t,); ~omis parašyti kūriniai baigiami atskira eilute, rimuota su paskutinės strofos vid. eilute. tèremas [gr. teremnon — būstas, pastogė]: 1. rusų sen. gyv. namo viršutinis aukštas; 2. aukštas rusų rūmų arba dvaro pastatas, skirtas moterims. terenkuras [pranc. terrain — vietovė + vok. Kur — gydymas], gydymas dozuotu pasivaikščiojimu pagal nustatytą maršrutą. …terijus [gr. thērion — žvėris], dažna iškastinių gyvūnų pavadinimo galūnė, pvz., mongoloterijus, titanoterijus. terikònas [lot. terra — žemė + gr. kōnos — kūgis], sąvartynas iš atliekų arba bergždžiųjų uolienų, iškeltų į žemės paviršių iš požeminių kasinių. terilènas, poliesterinio pluošto, gaminamo D. Britanijoje, prek. pavadinimas. teriodònt‖ai [gr. thērion – žvėris + odus (kilm. odontus) – dantis], žvėriadančiai – iškastiniai ropliai Theriodontia, gyvenę permo ir triaso periode; manoma, kad iš ~ų kilo žinduoliai. teriològija [gr. thērion – žvėris + ↗ …logija], mokslas apie žinduolius. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai