Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Terciaras

terciãras [angl. tertiary < lot. tertius — trečias], psn. Žemės geol. istorijos kainozojaus eros laikotarpis, apimantis paleogeno ir neogeno periodus.

Tercija

tèrcija [lot. tertia — trečia]: 1. šešiasdešimtoji sekundės dalis; 2. trečiasis diatoninės gamos laipsnis; 3. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 3 laipsnius; būna didžioji (2 tonų apimties), mažoji (11/2 tono), sumažintoji (1 tono) ir padidintoji (21/2 tono); 4. spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 16 punktų (6 mm).

Tercinos

tercin‖os [it. terzina], trijų eilučių strofos, rimuotos grandininiu būdu (aba, bcb, cdc ir t.t,); ~omis parašyti kūriniai baigiami atskira eilute, rimuota su paskutinės strofos vid. eilute.

Teremas

tèremas [gr. teremnon — būstas, pastogė]: 1. rusų sen. gyv. namo viršutinis aukštas; 2. aukštas rusų rūmų arba dvaro pastatas, skirtas moterims.

Terenkūras

terenkuras [pranc. terrain — vietovė + vok. Kur — gydymas], gydymas dozuotu pasivaikščiojimu pagal nustatytą maršrutą.

Terijus

…terijus [gr. thērion — žvėris], dažna iškastinių gyvūnų pavadinimo galūnė, pvz., mongoloterijus, titanoterijus.

Terikonas

terikònas [lot. terra — žemė + gr. kōnos — kūgis], sąvartynas iš atliekų arba bergždžiųjų uolienų, iškeltų į žemės paviršių iš požeminių kasinių.

Terilenas

terilènas, poliesterinio pluošto, gaminamo D. Britanijoje, prek. pavadinimas.

Teriodontai

teriodònt‖ai [gr. thērion – žvėris + odus (kilm. odontus) – dantis], žvėriadančiai – iškastiniai ropliai Theriodontia, gyvenę permo ir triaso periode; manoma, kad iš ~ų kilo žinduoliai.

Teriologija

teriològija [gr. thērion – žvėris + ↗ …logija], mokslas apie žinduolius.