terminãtorius [lot. terminator – atribotojas], linija, skirianti Saulės apšviestą (dieninį) ir tamsų (naktinį) planetos arba palydovo pusrutulį.
|
||||
|
terminijà, kalbos terminų visuma; kurios nors srities terminų visuma. tèrmin‖is [gr. thermos – šiltas, karštas], šiluminis, susijęs su šiluma, su temperatūra, pvz., ~iai vandenys (karšti požeminiai vandenys, arba termos). terminizmas [↗ terminas], šiuolaikinė nominalizmo atmaina, sąvokas laikanti tik pavadinimais. terminològija [↗ terminas + ↗ …logija]: 1. mokslas, tiriantis terminus, jų atsiradimą ir funkcionavimą kalboje; kurios nors srities terminų sistemos, jų sudarymo bei funkcionavimo teorija ir praktika; 2. ↗ terminija. terminologizãcija, virtimas terminu. terminúot‖as [lot. terminatus – apribotas], trunkantis tam tikrą laiką, nustatytas tam tikram laikui, pvz., ~a paskola. terminus a quo [sk. terminus a kvo; lot.], laikas, nuo kurio… terminus ad quem [sk. terminus ad kvem; lot.], laikas, iki kurio… terminus ante quem [sk. terminus ante kvem; lot.], laikas, prieš kurį… |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 12 | 
Naujausi komentarai