tetãnija [gr. tetanos – sustingimas], liga, prasidedanti dėl kalcio apytakos sutrikimo organizme; jai būdingi raumenų traukulių priepuoliai.
|
||||
|
tetãnusas [lot. tetanus < gr. tetanos – traukulys]: 1. stabligė; 2. ilgalaikis raumenų susitraukimas. tête-à-tête [sk. tetatet; pranc.], galva į galvą, t.y. vienu du, akis į akį, tarp 4 akių. tetra… [gr.], priešdėlis, reiškiantis, kad kas nors sudaryta iš 4 dalių, turi 4 požymius. tetrachòrd‖as [↗ tetra + gr. chordē – styga], garsaeilis, apimantis kvartos intervalą; 2 ~ai (apatinis ir viršutinis) sudaro gamą. tetraciklinas [↗ tetra + gr. kyklos – sritis, ratas], plataus veikimo spektro antibiotikas. tetraèdas [↗ tetra + gr. hedra – pagrindas, paviršius], taisyklingasis briaunainis, turintis 4 trikampes sienas, 6 briaunas, 4 viršūnes. tetraedritas, sulfidų klasės mineralas Cu12Sb4S13; metalinio blizgesio, pilkas, juodas, trapus. tetragònas [gr. tetragonon], ketùrkampis. tetrakònch‖a [↗ tetra… + ↗ koncha], centriškas apskritimo arba kvadrato plano statinys su simetriškai apie centrą išdėstytomis 4 apsidomis; ~os tipo statiniai buvo paplitę V–VII a. Armėnijoje, Gruzijoje. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(+1)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai