|
-> tetralògija [gr. tetralogia]: 1. kūrinių ciklas – keturi tematiškai ir kompoziciškai susiję vieno rašytojo kūriniai (dažnai turintys ir bendrą pavadinimą), kurių kiekvienas gali būti traktuojamas ir kaip savarankiškas kūrinys; 2. sen. graikų vieno rašytojo trys tragedijos ir viena satyrinė drama, kurios kartu buvo pateikiamos konkursui.
tetrãmetras [gr. tetrametron], antikinės eilėdaros metras, kurio eilutę sudaro 4 pėdos arba 4 dvipėdžiai metrai.
tetrapilònas [↗ tetra… + gr. pylōn – vartai], sen. romėnų statinys su 4 įėjimais; statytas didelėse sankryžose arba forumuose.
tetraplòidas [↗ tetra… + ↗ haploidas], organizmas, kurio ląstelių branduoliuose yra keturgubas chromosomų skaičius.
-> tetrapòdai [gr. tetrapodes], psn. keturkojai – sausumos stuburiniai gyvūnai: varliagyviai, ropliai, paukščiai ir žinduoliai; jiems priskiriami ir gyvūnai, antrąsyk sugrįžę gyventi į jūras arba gėluosius vandenis, pvz., ichtiozaurai, pleziozaurai, banginiai.
tetrárchija [gr. tetrarchia – keturvaldystė], sen. Graikijos ir Romos valdymo sistema: valstybės arba provincijos dalių pasidalijimas tarp 4 bendravaldžių (tetrarchų).
tetrastilas [↗ tetra… + gr. stylos – kolona], sen. graikų šventykla su 4 kolonomis pagr. fasade.
tetrilas, sprogstamoji medžiaga, vart. detonatoriuose.
tetròdas [↗ tetra… + ↗ (elektr)odas], keturių elektrodų elektroninė lempa.
-> teùrgija [gr. theurgia < theos – dievas + eregon – darbas], magijos rūšis, atsiradusi vid. amžiais; jos esmė – tariamas dievų arba dvasių privertimas pakeisti įvykių eigą; vėliau – tikėjimas skulptūrų ir paveikslų atgaivinimu.
|
|
Naujausi komentarai