teutònai [pagal germanų genties teutonų (lot. Teutones) pavadinimą]: 1. kryžiuočiai, Kryžiuočių ordinas; 2*. seniau vartotas bendras vokiečių pavadinimas.
|
||||
teutònai [pagal germanų genties teutonų (lot. Teutones) pavadinimą]: 1. kryžiuočiai, Kryžiuočių ordinas; 2*. seniau vartotas bendras vokiečių pavadinimas. tezáuras [gr. thēsauros – lobynas, vertybių saugykla], bendrasis arba kurios nors srities žodynas, nurodantis prasminius žodžių ryšius. tezaurúoti [gr. thēsauros – lobis], kaupti auksą, kaip lobį arba atsargas. tèzė [gr. thesis]: 1. teiginys, kuris turi būti įrodytas; 2. trumpai suformuluotas pagrindinis pranešimo, paskaitos teiginys; 3. G. Hėgelio filosofijoje – pirmasis vystymosi etapas, pirmoji triados dalis. tèz‖is [gr. thesis – padėjimas, nuleidimas], antikinės eilėdaros pėdos silpnoji dalis, t.y. neturintys dinaminio ikto skiemenys, pvz., jambo pirmasis skiemuo, anapesto – pirmieji 2 skiemenys; pagal sen. graikų vartoseną ~io terminas vart. ir priešinga (arsio) reikšme (kirčiuotėms pėdos skiemenims nusakyti). tiamin‖as [gr. teion – siera], vitaminas B1: bespalviai, specifinio kvapo kristalai; būtinas nervų sistemai normaliai funkcionuoti; ~o nemaža yra alaus mielėse, sėlenose, bulvėse. tiarà [gr. turbanas]: 1. sen. Persijos ir Asirijos karalių galvos apdangalas; 2. trigubos karūnos formos pontifikalinis popiežiaus galvos apdangalas; vartota nuo XIV a. iki 1964. Tichė [gr. Tychē], sen. graikų likimo ir atsitiktinumo deivė. tifas [lot. typhus < gr. typhos — aptemimas], šiltinė — ūminė užkrečiamoji liga. tiflitas [gr. typhlon (enteron) — akloji (žarna)], aklosios žarnos uždegimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai