Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Teutonai

teutònai [pagal germanų genties teutonų (lot. Teutones) pavadinimą]: 1. kryžiuočiai, Kryžiuočių ordinas; 2*. seniau vartotas bendras vokiečių pavadinimas.

Tezauras

tezáuras [gr. thēsauros – lobynas, vertybių saugykla], bendrasis arba kurios nors srities žodynas, nurodantis prasminius žodžių ryšius.

Tezauruoti

tezaurúoti [gr. thēsauros – lobis], kaupti auksą, kaip lobį arba atsargas.

Tezė

tèzė [gr. thesis]: 1. teiginys, kuris turi būti įrodytas; 2. trumpai suformuluotas pagrindinis pranešimo, paskaitos teiginys; 3. G. Hėgelio filosofijoje – pirmasis vystymosi etapas, pirmoji triados dalis.

Tezis

tèz‖is [gr. thesis – padėjimas, nuleidimas], antikinės eilėdaros pėdos silpnoji dalis, t.y. neturintys dinaminio ikto skiemenys, pvz., jambo pirmasis skiemuo, anapesto – pirmieji 2 skiemenys; pagal sen. graikų vartoseną ~io terminas vart. ir priešinga (arsio) reikšme (kirčiuotėms pėdos skiemenims nusakyti).

Tiaminas

tiamin‖as [gr. teion – siera], vitaminas B1: bespalviai, specifinio kvapo kristalai; būtinas nervų sistemai normaliai funkcionuoti; ~o nemaža yra alaus mielėse, sėlenose, bulvėse.

Tiara

tiarà [gr. turbanas]: 1. sen. Persijos ir Asirijos karalių galvos apdangalas; 2. trigubos karūnos formos pontifikalinis popiežiaus galvos apdangalas; vartota nuo XIV a. iki 1964.

Tichė

Tichė [gr. Tychē], sen. graikų likimo ir atsitiktinumo deivė.

Tifas

tifas [lot. typhus < gr. typhos — aptemimas], šiltinė — ūminė užkrečiamoji liga.

Tiflitas

tiflitas [gr. typhlon (enteron) — akloji (žarna)], aklosios žarnos uždegimas.