Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tikas

tikas2 [ol. tijk, angl. tick], tankus lininis arba medvilninis audinys, ppr. dryžuotas; vart. matracams apmušti, antvalkalams gaminti.

Tikondas

tikòndas [ ti(tanas) +  kond(ensatorius)], izoliacinė medžiaga iš titano dioksido su molio priemaiša; vart. kaip kondensatorių dielektrikas.

Tiksotropija

tiksotròpija [gr. thixis — prisilietimas + tropē— pakitimas], gelių ir drebučių skystėjimas dėl mech. poveikio ir grįžimas į pradinę būseną.

Tilaka

tilakà [skr.], raudona dėmelė; ją indės išsidažo ant kaktos (virš nosies) kaip pagražinimą arba kaip sektos ženklą.

Tildė

tildǁė [isp. tilde — tildė (ženklas ant raidės ñ, reiškiantis minkštumą)]: 1. diakritinis ženklas, vart. kai kuriose kalbose (pvz., portugalų), lingvistinėje transkripcijoje įv. reikšmėmis, pvz., ã gali reikšti nosinį „a”; žodynuose ~e žymimi pasikartojantys žodžiai arba jų dalys; 2. kirčio ženklas — cirkumfleksas.

Tilės

tilės [gr. thyllis — maišas], augalų medienos parenchiminių ląstelių išaugos, kurios užkemša trachėjas, rečiau tracheides.

Tilitas

tilitas [angl. tillite], iki kvartero periodo Žemėje buvusių ledynmečių moreninės nuosėdos.

Timinas

timinas, org. junginys — viena pirimidino bazių; dezoksiribonukleino rūgšties komponentas.

Timokratas

timokrãtas, timokratijos šalininkas.

Timokratija

timokrãtija [gr. timē — turto cenzas + kratos — valdžia], ist. valdymo sistema, paremta turto privilegija.