T | Terminai.lt

Tiofenas

tiofènas [ tio… + gr. phainō — šviečiu], heterociklinis org. junginys C4H4S; benzolo kvapo skystis.

Tiokolis

tiokòlis [ tio…], chem. sintetinis polisulfidinis kaučiukas.

Tiosulfatai

tiosulfãtai [ tio… +  sulfatai], tiosieros rūgšties druskos, pvz., natrio tiosulfatas Na2S2O3.

Tiozoliai

tiozòliai [ tio… + vok. Sole — tirpalas], vandenyje tirpūs sierinių dažų dariniai; žali, mėlyni, juodi.

tipas [gr. typos — atspaudas, pavyzdys]: 1. modelis, pagal kurį gaminami vienos rūšies daiktai; 2. asmuo, turintis bruožų, būdingų kuriai nors etninei, profesinei ar kitokiai žmonių grupei; 3. grožinės literatūros kūrinio veikėjas, kurio ypač ryškūs ne individualūs, o bendresnieji bruožai, būdingi kuriai nors didesnei žmonių grupei (ppr. kuriam nors socialiniam sluoksniui); 4. biol. viena aukščiausių sistematinių kategorijų (taksonų), jungianti giminingas augalų arba gyvūnų klases, pvz., nariuotakojų , gaubtasėklių augalų ; 5. lingv. pagrindinių struktūrinių kalbos bruožų charakteristika; 6. šnek. keistų arba neigiamų bruožų, savumų žmogus.

Tipažas

tipãžas [pranc. typage]: 1. ryškios būdingos išorės aktorius, tinkantis tam tikram vaidmeniui; 2. visuma požymių, būdingų kuriai nors žmonių visuomeninei kategorijai, žmonių tipui.

Tipija

…tipija [gr. typos — atspaudas], sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su spausdinimu (poligr. technika).

Tipinis

tipinis, atitinkantis tam tikrą tipą, pavyzdį, modelį; pavyzdinis, standartinis, pvz.,  projektas.

Tipis

tipis [< indėnų k.], Š. Amerikos indėnų medžiotojų didelė lengva palapinė iš karčių, dengtų bizonų arba elnių odomis.

Tipiškas

tipiškas: 1. būdingas kuriam nors tipui; 2. dažnai pasitaikantis, įprastas; 3. literatūroje ir mene — jungiantis individualius, savitus bruožus su savybėmis ir požymiais, būdingais daugeliui asmenų, reiškinių.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z